Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kriminalistas atvirai: neuždaryti Čigonų taboro Vilniuje – politinis sprendimas

Kratos Vilniaus čigonų tabore
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Kratos Vilniaus čigonų tabore
Šaltinis: 15min
0
A A

Per dieną Kirtimuose esantį Čigonų taborą aplanko apie pusantro tūkstančio narkomanų, kurie per metus heroino pardavėjams sukrauna 9 mln. Lt pelno. Tačiau tai – tik lašas jūroje, turint galvoje visos Lietuvos narkotikų rinką, kurios vertė, kriminalistų apskaičiavimu, siekia 400 mln. Lt.

Tokie skaičiai buvo pateikti antradienį surengtoje diskusijoje apie nusikalstamumą, kurioje dalyvavo aukšti Lietuvos Kriminalinės policijos biuro ir Generalinės prokuratūros pareigūnai. Jų pavardžių neleidžia viešinti diskusijos taisyklės.

Kriminalistus supykdė televizijos laida

Prieš kelerius metus per vieną televizijų buvo parodyta laida, kurioje buvo teigiama, kad narkotikus pardavinėjantys romai yra neliečiami: neva jie gauna mažiausias bausmes, juos gina geriausi šalies advokatai. Politikai kalbėjo, kad jei nebus romų taboro, neliks ir narkotikų problemos.

Po šios laidos trūko Lietuvos Kriminalinės policijos biuro vadovų  kantrybė ir jie pavedė pavaldiniams surinkti visą informaciją apie tabore klestinčią prekybą narkotikais, heroino pardavėjams iškeltas bylas, jų baigtį ir brangius advokatus.

Devyniems iš dešimties teisiamų romų talkina nemokami valstybės suteikiami advokatai.

Paaiškėjo, kad visa tai yra mitas – romai dažniau baudžiami net griežčiau, nors jie bausmes dažniausiai bando susimažinti apeliuodami į tai, kad turi daugybę vaikų.

Devyniems iš dešimties teisiamų romų talkina nemokami valstybės suteikiami advokatai.

Narkotikų versle sukasi apie pusė tūkstančio čigonų, taboro gyventojų poreikiams kasmet išleidžiami 3 mln. Lt iš 9 mln. Lt pelno už narkotikus, likę milijonai nusėda narkobaronų kišenėse.

„Taboro gyventojai turi ryšių Vidurinėje Azijoje. Heroiną iš ten dažniausiai gabena moterys, jos po kilogramą ar po du parsiveža drabužiuose, paslepia vaikų drabužėliuose“, – teigė kriminalistas.

Jis pridūrė, kad po minėtos laidos buvo atliktas eksperimentas: taboras buvo uždarytas dviem savaitėms, policija visiškai sustabdė judėjimą. Ir ką gi – 1,5 tūkst. narkomanų iš taboro patraukė narkotikų ieškoti kitur.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Kratos Vilniaus čigonų tabore
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Kratos Vilniaus čigonų tabore

„Toks verslo dėsnis: yra paklausa – yra pasiūla, yra pusantro tūkstančio ligonių, kurie jei neis į taborą, eis kitur. Narkomanai pradėjo nevažiuoti į taborą, per savaitę Vilniaus stoties rajone – nė vieno plėšimo, tačiau lygiai tiek pat plėšimų padaugėjo kituose sostinės rajonuose, nes pinigų narkotikams reikia prasimanyti. Pardavimai išaugo kituose heroino prekybos taškuose“, – pasakojo pareigūnas.

Džiaugėsi, kad visi „taškai“ – vienoje vietoje

Heroinu romų tabore prekiaujama iš 88 trobų, nors skamba baisiai, anot diskusijos dalyvio, gerai yra tai, kad visos jos – vienoje vietoje.

Visuomenei būtų gerokai blogiau, jei tie 88 taškai būtų išsklaidyti po visą miestą. Tai reikštų, kad 88 namai Vilniuje neturėtų ramybės, dėl narkomanų tėvai bijotų vaikus išleisti į lauką.

„Visuomenei būtų gerokai blogiau, jei tie 88 taškai būtų išsklaidyti po visą sostinę. Tai reikštų, kad 88 namai Vilniuje neturėtų ramybės, dėl narkomanų tėvai bijotų vaikus išleisti į lauką, – sakė kriminalistas. – Laikyti taborą yra politinis sprendimas, ne teisėsaugos“.

Pareigūnai pastebėjo tendenciją, kad į taboro verslą vis labiau įtraukiami vaikai – narkotikus pardavinėja net mažamečiai.

Kriminalistas pasidžiaugė, kad Vilniuje narkotikai nėra tokia baisi problema, kokia ji yra didžiuosiuose Europos miestuose, kur žmonės gatvėje tampomi už rankovių, bandant įsiūlyti kvaišalų.

Anksčiau vertėsi reketu, dabar – narkotikais

Kalbėdami apie organizuotą nusikalstamumą diskusijos dalyviai teigė, kad Europos Sąjungoje šiuo metu veikia 3,6 tūkst. organizuotų nusikaltėlių gaujų.

Kiek jų yra Lietuvoje, tiksliai niekas negali pasakyti, tačiau manoma, kad veikia kelios dešimtys nusikaltėlių grupių.

Nepriklausomybės pradžioje klestėję nusikaltėliai mėgo būti žinomi ir jautė malonumą dėl to, kad jų bijo. Pareigūnai prisiminė dienraščio „Respublika“ pirmajame puslapyje išspausdintą „Vilniaus brigados“ vadeivos Boriso Dekanidzės  pareiškimą: „Vilnių valdome mes“.

LNK filmuotos medžiagos stop kadras/Už žurnalisto užsakomąją žmogžudystę mirties bausme nuteistas B.Dekanidzė.
LNK filmuotos medžiagos stop kadras/Už žurnalisto užsakomąją žmogžudystę mirties bausme nuteistas B.Dekanidzė.

Lietuvos nusikaltėlių grupuotės tais laikais buvo tokios stiprios ir žiaurios, kad be vargo sustabdė Rusijos ir Čečėnijos nusikaltėlių gaujų invaziją į mūsų šalį.

Dabar organizuoti nusikaltėliai yra gerokai rafinuotesni. Jie stengiasi būti kuo mažiau matomi.

Su narkotikų verslu Lietuvoje kovoja kiek daugiau nei šimtas pareigūnų, jų algoms valstybė per metus išleidžia apie 1 mln. Lt.

Tiesa, jų yra visokių – nuo neišsilavinusių, treningus dėvinčių chuliganų iki glaudžius ryšius su verslininkais ir politikais turinčių asmenų.

„Nebegirdime nei apie pasišaudymus, nei apie žmonių grobimus. Jei tai vyksta, stengiamasi palikti gaujos viduje, nenešama lauk“, – pabrėžė pareigūnas.

Jei Nepriklausomybės pradžioje viena pagrindinių organizuotų grupuočių veiklų buvo reketas, tai dabar pagrindinis gaujų užsiėmimas – narkotikai. Manoma, kad narkotikų pardavimu užsiima 9 iš 10 Lietuvoje veikiančių organizuotų grupių. Pirmieji narkotikų fabrikėliai ėmė kurtis Kaune.

Kriminalistas teigė, kad Lietuvos narkotikų rinka siekia 400 mln. Lt. Palyginimui: su narkotikų verslu Lietuvoje kovoja kiek daugiau nei šimtas pareigūnų, jų algoms valstybė per metus išleidžia apie milijoną litų.

Vilniaus apskrities VPK nuotr./Narkotikai
Vilniaus apskrities VPK nuotr./Narkotikai

Kraštutiniais atvejais valstybė moka apsisaugoti

Pasak pareigūnų, nusikalstamumas yra demokratijos kaina, jeigu neįrodei nusikaltimo pagal procedūras, nusikaltėlis paleidžiamas, o viena maža klaida tiriant bylą gali ją sužlugdyti.

Jie teigė, kad dabar galiojantį Baudžiamąjį kodeksą reikėtų gerokai patobulinti.

Organizuotas nusikalstamumas yra procesas, kurį būtina visada stebėti.

Tačiau, anot diskusijos dalyvių, jeigu nusikalstamumas taip išvešėtų, kad sukeltų grėsmę valstybei, ji sugebėtų apsaugoti save.

„Prancūzijoje po karo nakčiai sustabdė Konstitucijos galiojimą – nusikalstamumas kelias dešimtis metų neatsigavo. Juos tiesiog iššaudė. Tai, kad moka tvarkytis, Lietuvos valstybė įrodė sutriuškindama „Vilniaus brigadą“, „Tulpinių“ gaują“, – sakė pareigūnas.

Kriminalistas pabrėžė, kad Lietuva gerokai stipriau nei senosios demokratijos šalys pasirengusi atremti nusikaltėlių grupuotes, nes pas mus veikia kriminalinė žvalgyba, kurios kitos šalys neturi.

Pareigūnai apgailestavo, kad politikai vis atnaujina diskusijas dėl kriminalinės žvalgybos panaikinimo. Pareigūnų teigimu, tai labai pasitarnautų nusikaltėliams. „Organizuotas nusikalstamumas yra procesas, kurį būtina visada stebėti“, – sakė jis.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Saulius Velečka
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Saulius Velečka

Pareigūnai pabrėžė, kad reikia investuoti į kovą su nusikalstamumu. „Paprastas pavyzdys: „agurkinių“ vadas Agurkas (dabar suimtas ir teisiamas Saulius Velečka, – red. past.) kasdien kalbėdavo telefonu po 8 valandas. Taigi reikia žmogaus, kuris visą laiką jo klausytųsi“, – sakė kriminalistas.

Pareigūnai skeptiškai atsiliepė apie politikų garsiai išreklamuotą įstatymą dėl neteisėto praturtėjimo. Anot jų, pavyzdžiai parodė, kad tai – visiškai neveiksmingas instrumentas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min