„Per visą savo darbo praktiką iki šiol neturėjau pacientų, kuriems psichologinės pagalbos reikėtų būtent dėl to, kad jie bankrutavo“, – prisipažino Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro dienos stacionaro vedėja Jolita Sysojevienė.
Kai kurie žmonės tiesiog negali susitaikyti, kad kurį laiką būtina susiveržti diržus. Juk krizė laikina, tai ekonominis dėsnis, – kalbėjo J.Sysojevienė.„Lietuvos rytas“ rašo, kad tokių asmenų gerokai padaugėjo šį rudenį, iš karto po rinkimų į Seimą. Sunkiai vertsdamiesi žmonės savo viltis dar siejo su nauja valdžia. Ir dar kartą nusivylė. Daugelis žmonių, ieškančių psichiatrų pagalbos, – verslininkai, iki šiol gyvenę gana pasiturimai. Tai vyrai nuo 23 iki 40 metų.
Dienraštis pažymi, kad kol kas į medikus kreipiasi tik privačiame versle dirbantys asmenys. Kol kas tarp jų nėra nė vieno iš valstybės įstaigų. Gydytojai nerimauja, kad žmonių, kurie savo padėtį laiko beviltiška, gali dar padaugėti.
J.Sysojevienė išskyrė dvi kategorijas pacientų. Vieni žmonės tiesiogiai su ekonominiais sunkumais dar nesusidūrė. Jie pas psichiatrus ateina vedami nerimo ir baimės dėl ateities. Kiti žmonės psichiatrų pagalbos ieško dėl to, kad juos tiesiogiai užgulė finansinės bėdos.
„Kai kurie žmonės tiesiog negali susitaikyti, kad kurį laiką būtina susiveržti diržus. Juk krizė laikina, tai ekonominis dėsnis“, – kalbėjo J.Sysojevienė, apgailestaudama, kad beveik negirdėti autoritetingų žmonių, kurie patartų, kaip elgtis, kaip tvarkyti pinigus užklupus sunkumams.
