Kaip rašoma Krašto apsaugos minsterijos pranešime, daugiašalį susitarimą kurti strateginius gabenimų oru pajėgumus (t. y. ilgojo nuotolio gabenimų pajėgumus) bendrai įsigyjant tris orlaivius C-17 „Boeing Globemaster III“ sudarė dešimt NATO valstybių narių – Bulgarija, Estija, JAV, Lenkija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Rumunija, Slovėnija, Vengrija – ir dvi šalys NATO partnerės – Suomija ir Švedija. Susitarimas įsigaliojo 2008 metais.
Dalyvaudama C-17 programoje, Lietuva įgijo 45 skrydžių lėktuvu valandas per metus savo pervežimams į misijų rajonus. Šie skrydžiai naudojami didelių gabaritų ir svorio kariuomenės kroviniams transportuoti, misijos Afganistane logistiniam aprūpinimui užtikrinti. Prireikus, lėktuvai taip pat būtų naudojami Lietuvos kariniams vienetams, priskirtiems NATO greitojo reagavimo pajėgoms, perdislokuoti į operacijos vietą, jei būtų priimtas sprendimas aktyvuoti šias pajėgas.
Dalyvaudama C-17 projekte, Lietuva taip pat stiprina NATO strateginių gabenimų pajėgumus.
Visi trys pagal bendrą projektą įsigyti orlaiviai C-17 yra dislokuoti Vengrijoje, Papos aviacijos bazėje. Lėktuvų įgulos – tarptautinės, tarp įgulos narių – ir Lietuvos atstovas.
Orlaivis C-17 gali be nutūpimų dideliais atstumais dislokuoti didelį karių skaičių (iki 150) ir gabenti itin didelius krovinius (maksimalus leidžiamas gabenti svoris - 78 t).
Daugiašaliai strateginiai gabenimų oru pajėgumai pirmą kartą buvo panaudoti humanitarinei siuntai, skirtai nuo žemės drebėjimo nukentėjusiam Haičiui, gabenti.
