Paroda, pasakojanti apie pirmuosius Lietuviškojo laivyno tapsmo žingsnius, bus atidaryta atviru edukaciniu užsiėmimu, kurį ves muziejaus Laivybos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius.
Užsiėmime dalyvaus Jaunųjų kapitono klubo dalyviai – A. Stulpino mokyklos moksleiviai. Prie jų kviečiami prisijungti visi, besidomintys nacionalinio laivyno istorija.
Trijuose parodos stenduose pirmą kartą pristatoma įspūdinga bendrovės „Lietuvos Baltijos Lloydas“ istorija. Senos nuotraukos, archyvinė medžiaga pasakoja apie šios kompanijos veiklą, laivyną ir įgulas.
Šiemet sukanka 75 metai bendrovei „Lietuvos Baltijos Lloydas“, kuri buvo įkurta Kaune 1936 metų pabaigoje. Pasak Romaldo Adomavičiaus, tai - šalies nacionalinio laivyno pradžia – kelerių metų vyriausybės ir stambiųjų šalies verslo ir bendrovių kryptingos veiklos rezultatas.
Bendrovei „Lietuvos Baltijos Lloydas“ teko nelengvi istorijos išbandymai – ji veikė iki 1940 metų. Lloydo flotilę sudarė 8 laivai, beveik visi pavadinti miestų vardais: „Šiauliai“, „Marijampolė“, „Panevėžys“, „Maistas“, „Kretinga“, „Utena“, „Kaunas“, „Trakai“.
Tai buvo nauji, modernūs laivai, skirti prekių gabenimui. Iš Lietuvos jie plukdė žemės ūkio produktus: sviestą, bekonus, kiaušinius, o į Lietuvą buvo gabenami pramonės dirbiniai ir žaliavos. „Lietuvos Baltijos Lloydo“ laivynas padėjo išspręsti opią užsienio jūrų mokyklose besimokančių jaunuolių iš Lietuvos plaukiojimo praktikos problemą. Laivynas suteikė darbą keturiasdešimčiai kvalifikaciją įgijusių darbuotojų: šturmanams, kapitonams, mechanikams ir kt.
„Deja, 1939 metais Lietuva prarado Klaipėdos uostą, - pasakojo Romaldas Adomavičius. - O prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas iš esmės sužlugdė „Lietuvos Baltijos Lloydo“ veiklą, didžiausieji bendrovės laivai nuskendo Baltijos jūroje užplaukę ant minų arba buvo subombarduoti lėktuvų.“
Po Lietuvos okupacijos 1940 metų vasarą „Lietuvos Baltijos Lloydo“ laukė visų privačių ir akcinių bendrovių likimas: rugpjūtį pradėtas įmonės nacionalizavimas buvo baigtas lapkričio 29 dieną. Likę jūriniai laivai kartu su personalu buvo perduoti Tarybų Latvijos valstybinei laivininkystei.
