Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kryžių kalno lankytojai raginami nedaryti iš šventovės sąvartyno

Kryžių kalnas
Alvydo Januševičiaus nuotr. / Kryžių kalnas
Šaltinis: 15min
0
A A

Jau šią vasarą ant Kryžių kalno, tikėtina, bus mažiau sulūžusių ir supuvusių kryžių. Planuojama surengti dešimt talkų, kuriose moksleiviai, studentai, organizacijos ir savanoriai nurinks nuo kalno bent dalį šiukšlėmis virtusių kryžių. Bažnyčios atstovai siūlo neversti kalno sąvartynu, o tvarkytojus – elgtis jautriai su kryžiais, kuriuos žmonės atnešė su viltimi, skausmu ir tikėjimu.

Kryžių kalnas keičia veidą

Projekto „Išsaugokime Kryžių kalno dvasią“ rengėja – Šiaulių rajono savivaldybės administracija. Vykdytojai – Šiaulių rajono turizmo ir verslo centras, Meškuičių seniūnija ir Šiaulių turizmo informacijos centras.

Vos atšilus ir pradžiūvus, projekto vykdytojai kvies savanorius, apmokys juos rinkti nuo kalno šiukšlėmis virtusius kryžius, paveikslėlius. Projektui skirta 15 tūkstančių litų. Numatoma per vasarą surengti dešimt talkų.

Kryžiai turi būti mediniai ir ne aukštesni nei du metrai.

Kryžių kalną šiuo metu prižiūri Meškuičių seniūnija. Pasitelkiant viešųjų darbų darbininkus nupjaunama žolė, aprenkamos šiukšlės.

Kryžių nešimas ant kalno yra reglamentuotas taisyklėmis, tačiau tai menki apribojimai  – nustatyta, kad kryžiai turi būti mediniai ir ne aukštesni nei du metrai.

Kryžių šiek tiek apmažėjo, kai prieš pusantrų metų įrengtas apšvietimas. Tarp kryžių teko kasti griovius elektros linijoms. Dar prieš kelerius metus šalia pradėjo veikti Turizmo ir verslo centras. Kryžių kalnas ir prieigos buvo „apvalytos“ nuo elgetų ir prekeivių.

Rūšiuok kryžius – išsaugok dvasią

Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Giedrė Brazlauskaitė tvirtina, kad Kryžių kalno problema – neišgalvota: „Žmonės kalną užverčia pigiais serijiniu būdu gaminamais kryžiais. Taip pat atveža laikinus kryžius nuo kapinių su pavardėmis ir mirties datomis. Prineša šventų paveikslėlių. Visa tai per gan trumpą laiką tampa ne šventenybėmis, o šiukšlėmis.“

Atveža laikinus kryžius nuo kapinių su pavardėmis ir mirties datomis.

Direktorė tvirtina, kad sutvarkyti visą kalną – penkmečio, o ne vienos vasaros planas. Projekto tikslas švietėjiškas – įdiegti žmonėms atsakomybės jausmą už paliktą ant kalno kryžių.

Direktorė akcentuoja, kad visi nurinkti kryžiai nebus paniekinamai išmetami. „Konsultuosimės su kunigais, kur juos dėti ir kokiu būdu naikinti.“

Nemažai tikinčiųjų prieš kiekvieną Kryžių kalno tvarkymą vis klausia, kodėl prie savaime stichiškai atsiradusio ir sovietmečio draudimus išgyvenusio Kryžių kalno išvis yra kišami nagai.

G.Brazlauskaitė tiki, kad bus tokių nuomonių ir dabar: „Tegu atvyksta žmonės ir kiekvienas asmeniškai sutvarko savo giminės kryžių. Taip jie prisidės prie talkų.“

Nuo šventumo paieškų iki Marijos griovimo

15min.lt primena, kad Kryžių kalnas visuomenės dėmesio centre buvo atsidūręs prieš pustrečių metų, po savivalės protrūkio. Panevėžietis Alvydas Veberis, teigdamas, jog yra Marijos skulptūros statytojas, ją sudaužė gabalais. Pakeliui nuolaužas darbininkai išmetė į Kulpės upelį.

Netrukus prasidėjo fanatikų karas, kuriame nenorėjo dalyvauti nei bažnyčia, nei paveldosaugininkai. Katalikiško kelio išsižadėjęs A.Veberis vietoje Marijos pastatė dvi antkapines juodo granito lentas su dešimčia Dievo įsakymų.

Vietoje sudaužytos Marijos skulptūros pastatė dvi antkapines juodo granito lentas su dešimčia Dievo įsakymų.

Anot griovėjo, skulptūra yra stabas, todėl klaidina tikinčiuosius. Jo nuomone, Kryžių kalnas yra vientisa stabmeldykla, kuri galėtų ir sudegti.

Netrukus paaiškėjo, kad A. Veberis savąją Mariją 1994-aisiais buvo pastatęs vietoje senosios, kuri čia stovėjo nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio. Atsirado žmonės, kurie senąją Mariją ant kalno statė slapstydamiesi nuo kareivių, naktimis. Jie susitaikė su mintimi, kad jų Marija buvo pakeista, tačiau sunkiai tvėrė skausmą, kai ją sudaužė.

Po šio incidento religingi žmonės naktį nuvertė lentas, o ant postamento pastatė mažą Marijos skulptūrėlę. Netrukus sumūrijo naują postamentą – tarsi senasis būtų velnio apsėstas ir Švč Mergelei nebūtų tinkamas. Naujai Marijai religingieji Kryžių kalno lankytojai pinigų pristigo. Ją pastatė Šiaulių vyskupija.

Granito lentos su Dievo Įsakymais iki šiol stovi pastatytos atokiau. Naujoji Marija pastatyta ant senojo postamento, o naujasis tuščias postamentas užklotas rožančiais.

Turistai plaukia tūkstančiais

Rytis Budrys, Kultūros paveldo departamento Šiaulių padalinio vadovas, teigia, kad į Kryžių kalno sakralumą reikėtų žvelgti kiek kitaip, nei sovietmečiu: „Žmonės atnešdavo vieną kitą kryžių paslapčiomis. O dabar – vežame lenkų turistus autobusais. Kone kiekvienas perka kuo pigesnį kryžių ir jį palieka.“

Vežame lenkų turistus autobusais. Kiekvienas perka kryžių ir jį palieka.

Iš paveldosaugos pusės, R.Budrio nuomone, kalnas dėl tvarkymo nenukentės – jokie kasinėjimai neplanuojami. Jei bus tuštesnių vietų, žmonės greitai jas vėl užpildys kryžiais.

Pats Kryžių kalnas yra kultūros paveldo objektas, tačiau pavienių kryžių objektų sąraše nėra. Visi kryžiai, nors neinventorizuoti, pakliūna po bendru „apsaugos skėčiu“.

Sutrūkusius rožančius – deginti

Šiaulių vyskupo generalvikaras Saulius Matulis teigia, kad iš Kryžių kalno ką nors išnešti visada yra jautrus procesas. Kunigas įsitikinęs, kad nuo talkų niekas iš esmės nepasikeis. Būtų juntamas poveikis tik tuomet, jei žmonės nevežtų čia kiekvieno sutrūkusio rožančiaus.

Senas relikvijas geriausia tiesiog sudeginti, o ne vežti į Kryžių kalną.

„Tai tiesa – žmogus nežino, kur dėti sulūžusias įvairias relikvijas. Jas geriausia tiesiog sudeginti, o ne vežti į Kryžių kalną. Galima tai darant ir pasimelsti – malda niekada nepakenkė. Manau, kad nuo Kryžių kalno surinkti supuvę kryžiai taip pat bus sudeginti“, – aiškino generalvikaras.

Kunigas akcentavo žmonių švietimą: „Problema bus amžina, jei nekeisime suvokimo. Žmonės tuokiasi, užsako kryžių pas meistrą ir pastato ant kalno. Atvažiavę turistai apkarsto jį pigiais trijų colių kryžiukais. Kryžių kalnas visų pirma yra piliakalnis. Paskui – unikali, sakrali ir gerbtina vietovė – ne sąvartynas.“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min