„Dar reikėtų skaityti, bet, mano preliminariu vertinimu, negalima tokios veiklos daryti, nes toks sisteminis pasirodymas komercinėje televizijoje sukuria tam tikrą tęstinį darbą“, – BNS komentuodamas KT išaiškinimą sakė S.Šedbaras.
Pasak jo, savo išaiškinime KT pabrėžė, kad parlamentaras šalia savo tiesioginių pareigų gali užsiimti tik kūryba, bet dalyvavimas komercinių televizijų veikloje į kūrybos apibrėžtį niekaip neįeina.
„Konstitucinis Teismas išryškino, kas gali būti Seimo nario sukurtas kūrinys. Tai turi būti kokybiškai nauja, originali, niekada anksčiau neegzistavusi, konkreti materialinė ar dvasinė mokslo ar meno vertybė. Ar Seimo nario pasirodymas pramoginėje laidoje atitinka šiuos kriterijus? Manau, kad tikrai ne“, – sakė S.Šedbaras.
Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Seimo nariams draudžiama bet kokia veikla komercinėse struktūrose, jei ji susijusi su darbo ar užduočių atlikimu.
Pagal trečiadienį KT paskelbtą išaiškinimą, Seimo nariui neleistinas darbas apima bet kokią veiklą privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba jai atstovaujant, jeigu ši veikla yra susijusi su darbo atlikimu, pareigų užėmimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu.
Pasak KT, tokia veikla Seimo nariams draudžiama nepriklausomai nuo to, ar ta veikla nuolatinė, ar epizodinė, ar ji įforminama kokia nors sutartimi, ar ne, ar už ją atlyginama, ar ne, ar ji atliekama darbo Seime, ar laisvalaikio ir atostogų metu.
Taip pat KT išaiškino, kad Seimo nariams draudžiama eiti ir vadinamąsias garbės pareigas, taip pat dalyvauti kolegialiuose valdymo, kontrolės ar kituose organuose.
Į KT, prašydamas išaiškinti 2004 metų liepos 1 dienos nutarimo nuostatas, kreipėsi Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkas Algimantas Salamakinas.
Taip pat A.Salamakinas KT klausė, ar yra konstitucinis skirtumas tarp pedagoginės ir kūrybinės veiklos, ir ar tokiu atveju Seimo narys gali, sudaręs autorinę sutartį ir gaudamas autorinį atlyginimą, skaityti paskaitas, tai laikant kūrybine veikla.
KT išaiškino, jog parlamentarai, užsiimdami kūrybine veikla, gali sudaryti autorines sutartis, tačiau konstitucinės kūrybinės laisvės vienas ypatumų yra tas, kad sudarant autorinę sutartį jos pagrindu negali atsirasti darbo ar tarnybos santykiai.
Teismas pabrėžė, kad pedagoginės ir kūrybinės veiklos konstitucinės sampratos nėra tapačios ir nė viena iš jų neapima kitos.
Pasak išaiškinimo, Konstitucijoje pedagoginė veikla yra atribota nuo kūrybinės veiklos: pedagoginė veikla siejama su dėstymu, mokymu, ugdymu mokymo, auklėjimo įstaigose, įskaitant aukštąsias mokyklas, tuo metu kūrybinė veikla yra tokia, kuria siekiama sukurti mokslo, technikos, kultūros ar meno kūrinį.
Pasak KT, tai reiškia, reiškia, jog Seimo narys gali gauti atlyginimą už kūrinio sampratą atitinkančią paskaitą, ir dėl kūrinio sampratą atitinkančios paskaitos, kurios išraiškos forma gali būti ir rašytinė arba žodinė, gali būti sudaroma sutartis, tačiau tokios sutarties pagrindu negali atsirasti darbo ar tarnybos santykiai.
KT A.Salamakinas taip pat prašė atsakyti, kokia procedūra taikytina Seimo nariui neatsisakius su parlamentaro mandatu nesuderintos veiklos – ar įgaliojimai nutrūksta automatiškai, priėmus Seimo nutarimą paprasta balsų dauguma, ar turi būti numatytos kitos procedūros.
KT atsakė, kad Seimui kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų patikrinti, ar Seimo nariai paiso draudimo užsiimti su mandatu nesuderinama veikla – nustatyti tvarką, pagal kurią būtų galima tinkamai ištirti ir nustatyti, ar Seimo narys neperėjo dirbti arba neatsisakė darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis.
Į KT A.Salamakinas kreipėsi netylant ginčams dėl papildomų parlamentarų užsiėmimų, KT 2004 metų nutarimu Seimo nariams uždraudus papildomą darbinę veiklą, taip pat ir pedagoginę. Pagal Konstituciją, Seimo narys gali užsiimti tik kūrybine veikla.
