Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

KT išaiškino, kas yra aukštųjų mokyklų autonomija

Teismas
Ramūno Danisevičiaus/Scanpix nuotr. / Teismas
Šaltinis: 15min
0
A A

Konstitucinis Teismas trečiadienį paskelbė sprendimą dėl Konstitucinio Teismo (KT) 2008 m. kovo 20 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13 punkto nuostatos „ autonomija suprantama kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti įstatuose ar statute savo organizacinę ir valdymo struktūrą “ išaiškinimo.

Pareiškėjas – Seimo narys Vydas Gedvilas prašė išaiškinti, ar minėta Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarimo nuostata reiškia, kad tik aukštosios mokyklos bendruomenė formuoja aukštosios mokyklos valdymo organus iš bendruomenės narių, ar kad juos formuoti gali ir vykdomosios valdžios institucijos, skirdamos į aukštosios mokyklos valdymo organus savo atstovus, taip pat ar ši autonomijos samprata reiškia, kad valstybė negali įstatymais ar kitais teisės aktais nustatyti ir įtvirtinti valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros bei šių struktūrų sudarymo būdų ir tvarkos, teigiama KT pranešime.

KT išaiškino, kad:

– pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, nepaneigdamas aukštųjų mokyklų autonomijos principo, įstatymais gali nustatyti aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pagrindus;

– aukštųjų mokyklų valdymo institucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, formuoja pačios aukštosios mokyklos; tokių institucijų sudarymo būdus ir tvarką įstatymuose įtvirtintais pagrindais savo įstatuose ar statutuose nustato aukštosios mokyklos;

– valstybės vykdomosios valdžios institucijų atstovai gali būti skiriami į tokias aukštųjų mokyklų institucijas, kurios vykdo kontrolės ir priežiūros funkcijas ir kurių paskirtis – užtikrinti aukštosios mokyklos atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei; tokių institucijų sudarymo būdus ir tvarką įstatymais gali nustatyti įstatymų leidėjas, nepaneigdamas aukštųjų mokyklų autonomijos principo.

Aiškindamas sprendimą, kad „pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, nepaneigdamas aukštųjų mokyklų autonomijos principo, įstatymais gali nustatyti aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pagrindus”, Konstitucinis Teismas remiasi savo ankstesniais nutarimais, kuriuose yra konstatavęs: konstitucinė aukštųjų mokyklų autonomijos garantija suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas turi numatyti specialų aukštųjų mokyklų valdymo santykių teisinį reguliavimą, o juo remiantis didžiąją šių santykių teisinio reguliavimo dalį turi sudaryti lokalus – pačių aukštųjų mokyklų nustatytas – teisinis reguliavimas.

Aiškindamas sprendimą, kad „aukštųjų mokyklų valdymo institucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, formuoja pačios aukštosios mokyklos; tokių institucijų sudarymo būdus ir tvarką įstatymuose įtvirtintais pagrindais savo įstatuose ar statutuose nustato aukštosios mokyklos“, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, siekiant užtikrinti konstitucinį akademinės laisvės principo įgyvendinimą bei visuomenės interesus, taip pat tai, kad aukštosios mokyklos turėtų dėstymo, mokslinių tyrimų ir kūrybinės veiklos laisvę, aukštųjų mokyklų valdymo struktūroje turi būti įtvirtintos valdymo institucijos, įgyvendinančios aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas. Be to, siekiant užtikrinti aukštųjų mokyklų autonomiją, konstitucinio akademinės laisvės principo įgyvendinimą, aukštosios mokyklos privalo turėti finansinį savarankiškumą, todėl aukštųjų mokyklų savivaldos institucijoms turi būti priskirta funkcija priimti sprendimus dėl finansinių lėšų ir kito turto panaudojimo savo misijai įgyvendinti. Tokias institucijas formuoja pačios aukštosios mokyklos, paprastai iš savo akademinės bendruomenės narių.

Sprendimas, jog „valstybės vykdomosios valdžios institucijų atstovai gali būti skiriami į tokias aukštųjų mokyklų institucijas, kurios vykdo kontrolės ir priežiūros funkcijas ir kurių paskirtis – užtikrinti aukštosios mokyklos atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei; tokių institucijų sudarymo būdus ir tvarką įstatymais gali nustatyti įstatymų leidėjas, nepaneigdamas aukštųjų mokyklų autonomijos principo”, aiškinamas tuo, kad aukštųjų mokyklų autonomijos principas turi būti derinamas su atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei principu, o valstybė turi priedermę prižiūrėti mokymo įstaigų veiklą. Taigi, tokia kontrolės ir priežiūros institucija gali būti formuojama ne tik iš aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės narių – į ją gali būti skiriami ir valstybės vykdomosios valdžios institucijų atstovai.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad institucija, kuri vykdo kontrolės ir priežiūros funkcijas ir kurios paskirtis – užtikrinti aukštosios mokyklos atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei, be kontrolės ir priežiūros funkcijų, vykdytų ir aukštosios mokyklos valdymo funkcijas, kurios priskirtos aukštųjų mokyklų valdymo institucijoms, įgyvendinančioms savivaldos funkcijas.

Visas sprendimo tekstas skelbiamas Konstitucinio Teismo interneto svetainėje www.lrkt.lt (žr. Teisės aktai / Nutarimai, sprendimai ir išvados).

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Mokykla
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min