KT pranešė priėmęs nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar atitinkami kovą priimti Seimo rinkimų įstatymo pakeitimai, kurie po apkaltos kandidatuoti į Seimą neleidžia 4 metus, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei atskiriems Konstitucijos straipsniams.
Pareiškėjai, tarp kurių kreipimąsi į KT inicijavęs socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, primena, jog KT 2004 metų gegužės 25 dienos nutarime konstatavo, kad „asmuo, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, taip pat asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš prezidento pareigų, pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas prezidentu, Seimo nariu, t. y. negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu“.
Pareiškėjų teigimu, ginčijama Seimo rinkimų įstatymo nuostata, pagal kurią Seimo nariu asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, negali būti renkamas tik jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai, prieštarauja ginčijamoms Konstitucijos nuostatoms ir oficialiajai konstitucinei apkaltos doktrinai.
KT praneša, jog priėmus šį prašymą Teisme savo nagrinėjimo jų iš viso laukia 101.
Seimas kovą priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kurios po apkaltos kandidatuoti į Seimą politikui draudžia ketverius metus. Šios pataisos atvėrė kelią apkaltos būdu iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose šį spalį. Šios pataisos dar gali būti aktualios iš Seimo per apkaltą 2010 metais pašalintam Linui Karaliui.
Anksčiau Seimo rinkimų įstatymas nustatė, kad asmuo, kurį parlamentas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, iš viso daugiau niekada negali kandidatuoti į parlamentą, tačiau tokį reguliavimą keisti nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), konstatavęs, kad ribojimas kandidatuoti į parlamentą visam gyvenimui esantis neproporcingas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama iš prezidento pareigų per apkaltą pašalintam R. Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą. EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.
EŽTT paskelbus sprendimą, kad Lietuva neproporcingai nustatė draudimą kandidatuoti į parlamentą sulaužius priesaiką, premjeras Andrius Kubilius sudarė darbo grupę, kad ši pasiūlytų teisines išeitis. Teisininkų grupė pateikė tris variantus, tačiau jie visi siūlė keisti Konstituciją. Pagal Seimo pasiūlytą variantą, Konstitucija nebuvo keičiama, o pataisų kritikai tvirtino, jog be Konstitucijos pataisų toks reguliavimas prieštaraus pagrindiniam šalies įstatymui.
