Byla nagrinėjama pagal 30 Seimo narių grupės prašymą. Anot parlamentarų, nuo 2019 metų pradžios galiojanti tvarka neproporcingai varžo iki šiol pensijų kaupime nedalyvavusių asmenų laisvę patiems savarankiškai priimti sprendimą, ar pradėti dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime, taip pat savarankiškai nuspręsti, kaip jiems disponuoti gaunamomis pajamomis – ar mokėti pensijų kaupimo dalyvių įmoką.
Be to, pasak prašymą pateikusių parlamentarų, atsisakyti dalyvavimo antros pakopos pensijų fonduose į juos automatiškai įtraukiamo gyventojai gali tik savo aktyviais veiksmais to atsisakę, todėl taip galimai pažeidžiami konstituciniai sutarčių laisvės ir vartotojų teisių apsaugos principai.
Parlamentarų prašyme taip pat nurodoma, kad pagal ginčijamą tvarką automatiškai įtraukiant į pensijų kaupimą tik asmenis iki 40 metų sudaromos prielaidos diskriminuoti dėl amžiaus, nes nustatant, kuriems asmenims yra ekonomiškai tikslinga papildomai kaupti senatvės pensijai, vienintelis kriterijus yra asmens amžius, o jo pajamų dydis ir kiti aspektai nevertinami.
Parlamentinė opozicija 2018-ųjų liepos pabaigoje kreipėsi į KT dėl Seimo patvirtintos pensijų sistemos reformos. Iš viso kreipimąsi pasirašė 30 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės narių.
Nuo 2019 metų sausio visi antros pakopos fonduose nekaupiantieji pensijai iki 40 metų asmenys automatiškai įtraukiami į kaupimą su teise pasakyti „ne“. Kvietimas kartojamas tris kartus kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime gali dalyvauti savanoriškai.
