Pastarąja, pasak pareiškėjo, 2009 ir 2010 metais sumažintas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos dalies, kaupiamos dalyvio asmeninėje pensijų sąskaitoje, atidarytoje jo pasirinktoje pensijų kaupimo bendrovėje, dydis, konstitucingumą, teigiama išplatintame teismo pranešime.
Pasak pareiškėjo, Vilniaus apygardos administracinio teismo, Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi sumažinus į pensijų fondus pervedamos įmokos dydį be asmens, sudariusio pensijų kaupimo sutartį, valios ir sutikimo, buvo pažeistas jo teisėtas lūkestis dėl įmokų į pensijų fondus dydžio nemažinimo, todėl kyla abejonių dėl atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, kuria buvo sumažintas į pensijų fondus pervedamos įmokos dydis, įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškė ne tik tai, kad asmenys, kurie iki 2009 m. sausio 1 d. buvo sudarę pensijų kaupimo sutartis pensijų fonduose, ne dėl savo valios ir be jų sutikimo neteko teisės 2009 ir 2010 metais pensijų fonduose kaupti 2,5 proc. jų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, nors tai anksčiau daryti pagal įstatymą jie turėjo teisę ir buvo įgiję teisėtą lūkestį tai daryti, bet ir tai, kad buvo paneigta jų teisė gauti senatvės pensiją, konkrečiau – šios pensijos dydį, numatytą anksčiau galiojusiomis Pensijų sistemos reformos įstatymo nuostatomis. Dėl to pareiškėjas abejoja Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ta apimtimi, kuria pensijų įmokos dydis 2009 ir 2010 metais sumažintas iki 3 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, atitiktimi Konstitucijos 52 straipsnio nuostatai (valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės pensijas).
Pasak Vilniaus apygardos administracinio teismo, Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas buvo priimtas 2009 m. sausio 15 d., oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2009 m. sausio 17 d., o įsigaliojo nuo 2009 m. sausio 1 d. Pareiškėjo požiūriu, Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria 2009 m. sausio 15 d. Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymu pensijų įmokos dydis 2009 ir 2010 metais sumažintas iki 3 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai (galioja tik paskelbti įstatymai), Konstitucijos 70 straipsnio 1 daliai (Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena).
Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDF) sprendimą dėl pensijų kaupimo įmokų apskaičiavimo tarifo, įpareigoti VSDF valdybą pervesti į jos pensijų fondo sąskaitą trūkstamą pensijų įmokos dalį, kuri į šią sąskaitą nebuvo pervesta už 2009 metų I ketvirtį, t. y. 200,79 Lt, II ketvirtį, t. y. 895,73 Lt ir įpareigoti VSDF valdybą pervesti į jos pensijų fondo sąskaitą ne mažiau kaip 5,5 proc. pensijų fondų dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
