Nors penktadienį vykusio referendumo galutiniai rezultatai dar skaičiuojami, tačiau preliminarūs rezultatai rodo tvirtą Lisabonos sutarties šalininkų pergalę.
„Tai labai reikšmingas sprendimas visai Europos Sąjungai (ES) ir, mano įsitikinimu, labai svarbus naujosioms ES narėms ir tokioms nelabai didelėms narėms, kaip Lietuva. Nes vieningesnė ES, efektyviau veikianti ES yra mūsų labai svarbus interesas. Aš tikiuosi, kad sutarties įgyvendinimo nepristabdys kokios nors jo galutinio ratifikavimo problemėlės kokiose nors Centrinės Europos valstybėse“, – BNS šeštadienį sakė A.Kubilius.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas spalio 3 dieną telefonu pasveikino Airijos užsienio reikalų ministrą Michealą Martiną su pergale referendume dėl Europos Sąjungos (ES) Lisabonos sutarties.
„Airijos įtikinamas „Taip“ Lisabonos sutarčiai sustiprins europiečių viltis gyventi solidarioje, veiksmingoje ir vieningoje Europoje“, – sakė ministras V. Ušackas.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, sėkmė referendume padėjo Europai išvengti politinės aklavietės, kuri būtų itin nepageidaujama dabar, kai tiek ES bendrai, tiek kiekviena šalis atskirai siekia įveikti finansinius ir ekonominius iššūkius ir grįžti į ekonominio augimo kelią.
Airijos piliečiai referendume „triuškinama“ persvara pritarė Europos Sąjungos (ES) reformas numatančiai Lisabonos sutarčiai, šeštadienį pripažino vienas aršiausių šio dokumentų priešininkų Declanas Ganley.
„Tai triuškinamas Taip“, – sakė D.Ganley interviu Airijos nacionalinei televizijai RTE.
Milijonierius verslininkas pridūrė, kad antrajame referendume dėl Lisabonos sutarties, kurią Airijos rinkėjai atmetė pernai vasarą vykusio pirmojo balsavimo metu, pasiekta „labai reikšminga“ šio dokumento šalininkų stovyklos pergalė.
D.Ganley nuomone, tokį rezultatą tikriausiai nulėmė žmonių nuogąstavimai dėl Airijos ekonomikos, kurią po daugelį metų trukusio spartaus augimo apėmė gili recesija.
Airijos žiniasklaida paskelbė preliminarius balsų skaičiavimo rezultatus iš kai kurių apylinkių. Remiantis šiais duomenimis, Dublino centrinėje ir Dublino šiaurės rytinėje apylinkėse už Lisabonos sutartį balsavo apie 56 proc., o Golvėjaus mieste – 63 proc. referendumo dalyvių. Lisabonos sutarties pasirašymas stringa Centrinės Europos šalyse – Čekijoje ir Lenkijoje.
Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis yra pareiškęs, jog jeigu Airija pritars Lisabonos sutarčiai, jis „per labai trumpą laiką“ po referendumo Airijoje rezultatų paskelbimo pasirašys Lenkijos sutarties ratifikavimo dokumentą.
Lenkijos Seimas Lisabonos sutartį ratifikavo daugiau kaip prieš metus, tačiau, pagal šalyje galiojančią Konstituciją, ji įsigalios tik tada, kai ją pasirašys šalies prezidentas.
Tuo metu šią savaitę septyniolika čekų senatorių antradienį pateikė konstitucinį skundą prieš Lisabonos sutartį, taip suteikdami euroskeptiškų pažiūrų prezidentui Vaclavui Klausui galimybę toliau atidėlioti šios sutarties pasirašymą.
V.Klausas anksčiau paskelbė, kad prieš pasirašydamas sutartį, kuri turi supaprastinti sprendimų priėmimą 27 šalis vienijančioje Bendrijoje, jis lauks Konstitucinio teismo nutarimo dėl bet kurio skundo prieš Lisabonos sutartį.
Teismas jau anksčiau atmetė ankstesnius skundus dėl Lisabonos sutarties, kuriai jau pritarė Čekijos parlamentas, o dabartiniam nutarimui priimti gali prireikti mėnesių.
Sutartį turi patvirtinti visos 27 ES šalys. Praėjusiais metais bendriją ištiko krizė, kai Lisabonos sutartį atmetė airių rinkėjai.
