TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kubilius pasigenda nacionalinio solidarumo

Spaudos konferencija
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / „Jei mes nutarsime, kad reikia išsaugot investicijas, tai reikš, kad reiks mažinti algas mokytojams ar išmokas pensininkams“, – sakė A.Kubilius.
Šaltinis: 15min
0
A A

Vyriausybės valandoje finansų ministrui Algirdui Šemetai pristačius liūdną Lietuvos finansinę situaciją, opozicija vėl pažėrė kritikos, esą Vyriausybės sprendimai šalį stumia į dar gilesnę duobę. Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Lietuvai esant „didelėje bėdoje“ jis pasigenda nacionalinio solidarumo.

A.Šemeta neslėpė, kad makroekonomikos prognozės Lietuvai ir toliau nepalankios – planuojamas smukimas. Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausio–vasario mėnesiais šalyje užregistruota po 8–10 tūkst. naujų bedarbių. Kovo mėnesį nedarbas šalyje siekė 8,2 proc.

Mažėjant mažmeninės prekybos apimtims, numatomas daugiau nei 10 proc. darbo užmokesčio mažėjimas tiek valstybės, tiek privačiame sektoriuje, palyginti su pernai.

Jei Tarptautinis valiutos fondas, jei Europos Komisija, jei Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas įvertina mūsų veiksmus kaip vienintelius galimus ir teisingus, o jūs sakot, kad jie neteisingi, tai kas iš tikrųjų klysta? – klausė premjeras.Finansų ministerijos duomenimis, per pirmus tris šių metų mėnesius valstybės biudžeto planas įvykdytas 86,8 proc. „Daugiausia įtakos tam turėjo nesurenkami vartojimo mokesčiai, t. y. pridėtinės vertės mokestis, – sakė A.Šemeta. – Mažesnes 2009 metų pajamas pirmiausia lėmė sumažėjęs prekių ir paslaugų pardavimas, taip pat silpstanti užsienio prekyba. Sausio–vasario mėnesiais importas sumažėjo net 41 proc. Didelis importo sumažėjimas smarkiai atsiliepė biudžeto pajamoms.“

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys pridūrė, kad „Sodra“ surinko 4,9 proc. mažiau nei planuota, o socialinės išmokos augo. Iš esmės išmokos augo dėl bazinės pensijos didėjimo. R.J.Dagys atkreipė dėmesį, kad pirmaisiais šių metų mėnesiais itin smarkiai – net 76 proc. – padaugėjo ligos išmokų. „Yra ženklus ir tendencingas kilimas“, – didėjantį „sergančiųjų“ skaičių pabrėžė ministras.

Estija – ne rodiklis

Opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūnas Zigmantas Balčytis pastebėjo, kad Vyriausybės priimti sprendimai nedavė prognozuotos naudos. „Pirmiausia apie jūsų išgirtą mokesčių reformą. Kai buvo priiminėjami mokesčių įstatymai, prognozuota, kad neigiamo poveikio tai neturės. Surenkami mokesčiai turėjo viršyti 2008 metų lygį. Šiandien girdime ataskaitą, kad daugiau nei 700 mln. litų nesurinkta. Norėčiau paklausti, kokie būtų jūsų ateities veiksmai? Pavyzdžiui, Estijoje, kur nebuvo mokesčių reformos, o finansinė situacija buvo blogesnė nei Lietuvos, mokesčių surinkta daugiau“, – pastebėjo Z.Balčytis.

Finansų ministras atšovė, esą kur kas didesnę žalą Lietuvai atnešė socialdemokratų Vyriausybės vykdyta fiskalinė politika, kurią jie „galimai sąmoningai vykdė prieš rinkimus, nedarydami pakeitimų, nors matė, kad reikia juos daryti“.

„Jūsų atsakomybė yra 100 kartų didesnė. Remiatės Estijos pavyzdžiais – tai aš manau, kad vertinti reikėtų objektyviai. Per pirmą ketvirtį Lietuva savo pajamų metinį planą įvykdė 19,5 proc., Estija – 20,5 proc. Vienu procentu daugiau. Kur jūs matote didelius skirtumus tarp Lietuvos ir Estijos? Estija jau antrą kartą mažina biudžeto išlaidas ir, kiek žinau, dar kartą turės jas mažinti“, – teigė A.Šemeta.

Čia neiškentė ir premjeras A.Kubilius. „Aš jau ne pirmą kartą kalbu apie nacionalinį solidarumą. Lietuva yra didelėje bėdoje, kaip ir Latvija, ir Estija. Bet kai klausausi opozicijos frakcijos seniūno kritikos dėl reformos... Jei Tarptautinis valiutos fondas, jei Europos Komisija, jei Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas įvertina mūsų veiksmus kaip vienintelius galimus ir teisingus, o jūs sakot, kad jie neteisingi, tai kas iš tikrųjų klysta?“ – klausė premjeras.

Arba investicijos, arba pensijos

Parlamentarų paklaustas, kodėl taip smarkiai ir netolygiai karpomos investicijų programos, A.Kubilius teigė, jog dabartinėje situacijoje nėra kito būdo. „Turime apsispręsti, kas mums svarbiau. Galime mažinti pensijas, algas mokytojams, kitas socialines išmokas. Arba galime mažinti investicijas, iš valstybės finansuojamas, pavyzdžiui, kelių tiesimo, programas. Jei mes nutarsime, kad reikia išsaugoti investicijas, tai reikš, kad reikės mažinti algas mokytojams ar išmokas pensininkams“, – sakė A.Kubilius.

Mišrios Seimo narių grupės narė Rima Baškienė teigė nesuprantanti, kodėl daliai tęstinių projektų finansavimas mažinamas per 50 proc., o kitiems – vos 13–15 proc. Taip pat ji pastebėjo, jog pagal Vyriausybės parengtą suveržtą biudžetą numatomas netolygus darbo užmokesčio fondo mažinimas.

„Daugumai mažina 10–12 proc., nors, pavyzdžiui, Konkurencijos tarnybai mažinama 5 proc., Valstybės kontrolei – 3,7 proc., Finansų ministerijai – 5,6 proc. O Energetikos ministerijai – plius 25,1 proc., nors sakėte, kad papildomų pinigų jai nereikės“, – stebėjosi parlamentarė.

A.Šemeta teigė, kad Energetikos ministerijai skiriamos lėšos yra paimtos iš Ūkio ministerijos, nes perskirstomos besidubliuojančios funkcijos. „Dėl darbo užmokesčio fondų nuspręsta leisti asignavimų valdytojams pasirinkti prioritetus ir siūlyti mažinti, jei įmanoma, kitas išlaidas ar investicijas. Pavyzdžiui, jei Finansų ministerija 10 proc. mažintų Valstybinei mokesčių inspekcijai darbo užmokesčio fondą, jai reikėtų atleisti per 900 žmonių. Tuomet būtų nevykdomos mokesčių surinkimo funkcijos“, – aiškino ministras.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min