Tokią nuomonę Vilniuje ketvirtadienį vykstančiame kultūriniame forume „Eurocities“ išsakė Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos prezidentas Arūnas Bėkšta, kuris moderavo diskusiją apie vietos kultūros institucijų vaidmenį formuojant platesnį kultūros prieinamumą.
Jo teigimu, be tradiciškai aptariamų vaikų, jaunimo, pagyvenusių žmonių, neįgaliųjų ar mažumų, išsiskiria ir keletas naujų visuomenės grupių, į kurias savo veiklą turėtų sutelkti kultūrinį gyvenimą kuruojančios institucijos.
Pasak A.Bėkštos, tai iš emigracijos į Lietuvą grįžtantys ir iš naujo čia prisitaikyti turintys gyventojai bei jų vaikai. Taip pat piliečiai, kurie pageidauja dalyvauti kultūriniame visuomenės gyvenime, tačiau slepia neturintys tam reikalingų lėšų.
„Mes kalbame taip pat apie žmones, slepiančius skurdą, kurie norėtų dalyvauti kultūriniame gyvenime, bet neturi resursų ir niekuomet nepasakys, jog jų neturi. Paprastai tai gana išsilavinę gyventojai“, – aiškino Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos prezidentas.
Taip pat aptinkame naują grupę – tai vyrai. Daugumoje kultūrinių veiklų aktyvios moterys, tuo metu vyrai – nedalyvauja. (...) Tai iššūkis mūsų institucijoms,“ – tvirtino A.Bėkšta. Daugumoje kultūrinių veiklų aktyvios moterys, tuo metu vyrai nedalyvauja.
Kaip dar vieną mažesnes galimybes kultūriniame gyvenime dalyvauti turinčią grupę A.Bėkšta išskyrė atokių rajonų gyventojus, kurie neretai neturi galimybių nuvykti į kultūros renginius.
„Taip pat žmonės, gyvenantys atokiuose rajonuose, paprastai neturintys galimybių atvykti į centrą dalyvauti įvairioje kultūrinėje veikloje. Todėl labai svarbu kultūros institucijoms nuvykti ten“, – sakė diskusijos moderatorius.
Vis dėlto ekonominio sunkmečio metu, randantis vis daugiau nuo kultūrinio gyvenimo atskirtų grupių, tuo pačiu mažėja lėšų, kuriomis būtų galima padengti jiems įtraukti reikalingas sąnaudas. Todėl išeitimi, A.Bėkštos manymu, tampa skirtingų institucijų ir sektorių bendradarbiavimas bei išlaidų pasidalijimas.
„Kalbėjome apie kompleksiškumą – kultūrą, švietimą, socialinę apsaugą. (...) Svarbu peržengti pavienių sektorių sienas. (...) Pavieniuose sektoriuose tikslai nebus pasiekti, jei nebus dalijamasi sąnaudomis“, – tvirtino A.Bėkšta.
Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos prezidento teigimu, lygiai taip pat svarbu, kad visuomenės įtraukimu į kultūrinį gyvenimą besirūpinančios institucijos nepamirštų kultūros kokybės klausimų.
„Tai gražu, socialinė įtrauktis yra gerai, bet prašau nepamiršti turinio – neturėtume prarasti kultūrinių įvykių kokybės. Ne tik linksminti ir įtraukti juos (skirtingas visuomenės grupes – BNS), bet ir nešti tam tikrą žinutę, kultūrą“, – sakė A.Bėkšta.
Nuo trečiadienio Vilniuje vyksta tarptautinis kultūrinis forumas, kuriame apie kultūros indėlį kovojant su skurdu diskutuoja 34 miestų atstovai.
Į skirtingas darbo grupes išsiskirstę svečiai diskutuoja apie multikultūriškumo reikšmę šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime, jaunimo dalyvavimą kultūrinėje veikloje, kultūrinį gyvenimą apleistuose miesto rajonuose bei vietos kultūros institucijų vaidmenį.
Vilniaus miesto savivaldybė 130 Europos didžiųjų miestų vienijančios asociacijos „Eurocities“ narė yra nuo 1997-ųjų.
