Ministerija taip pat atremia auditorių priekaištus dėl Kultūros tarybos nepaskirstytų 4,55 mln. litų (1,3 mln. eurų). Kaip BNS sakė kultūros ministro patarėja Dalia Vencevičienė, Tarybos nuostatai neleidžia perkelti vienos programos lėšų kitai, todėl dalis pinigų liko nepanaudota.
„Dėl neskirtų lėšų romų integracijai kaltinti ministerijos nereikėtų, naujai atėjęs ministras rado Romų integracijos programą, kuriai lėšos buvo numatytos tik popieriuje ir planuose.
Ministerijai tokios lėšos nebuvo skirtos, tad kiek galėjome, šią problemą sprendėme informuodami visas atsakingas institucijas dėl lėšų stygiaus“, – teigė patarėja.
Pasak jos, planuota, kad romų integracijai pinigai bus skirti iš Europos socialinio fondo, bet paaiškėjo, kad Kultūros ministerija į jį pretenduoti negali.
Ketvirtadienį Valstybės kontrolė paskelbė, kad 2,24 mln. litų (650 tūkst. eurų) liko nepanaudoti pagal Kultūros ministerijos koordinuotą Romų integracijos 2012–2014 metų planą.
Iš viso jo priemonėms įgyvendinti planuota skirti 5,45 mln. litų (1,58 mln. eurų), tačiau per trejus metus panaudota 59 proc. planuotų išlaidų. Todėl, pasak Valstybės kontrolės ataskaitos, nebuvo įgyvendinta dalis priemonių siekiant gerinti romų socialinę padėtį ir užtikrinti jų integraciją į visuomenę.
Valstybės auditoriai priekaištų turėjo ir dėl neperskirstytų 4,55 mln. litų (1,3 mln. eurų) iš Kultūros rėmimo fondo lėšų, nors apie 8 proc. ekspertų teigiamai įvertintų projektų tarybos sprendimu buvo nefinansuoti dėl lėšų stygiaus.
„Tokiu būdu aktualūs kultūros ir meno sričių projektai prarado galimybę būti finansuojami“, – tvirtina auditoriai.
Kultūros ministerijos teigimu, perskirstyti lėšas galima tik tarp tos pačios programos projektų. Perkelti pinigų iš vienos programos į kitą, pagal nuostatus Kultūros taryba negali.
„Pavyzdžiui, buvo paleista nauja programa, susijusi su vaikų edukacija, jai skirto krepšelio negalima atiduoti kitai programai. Taryba, kaip administruojanti lėšas institucija, pasitelkusi ekspertus turėjo įvertinti pateiktas paraiškas.
Jeigu, pavyzdžiui, nebuvo gerų paraiškų, lėšos vaikų edukacijai nukeliamos kitiems metams, t.y. taryba neprivalo išleisti pinigų, jeigu nėra gerų projektų. O tie projektai, kurie minimi, kad buvo teigiamai įvertinti ekspertų, negavo finansavimo – jie buvo populiariausiose programose, į kurias taryba gavo daugiausia paraiškų“, – teigė D.Vencevičienė.
Ji pabrėžė, kad nepanaudotos fondo lėšos metų pabaigoje negrąžinamos į biudžetą, jos kaupiasi, ir gali būti skirtos kitų metų projektams.
Ministro patarėja tvirtino, kad šie pinigai daugiausia buvo skirti įrengti gaisro signalizacijai medinėse bažnyčiose.
Atsakydama į pastabas dėl to, kad pernai Kultūros rėmimo fondo lėšomis už 250,4 tūkst. litų (72,5 tūkst. eurų) finansuoti 34 su kultūra ir menu nesusiję, išimtinai techninio pobūdžio projektai, ministro patarėja tvirtino, kad šie pinigai daugiausia buvo skirti įrengti gaisro signalizacijai medinėse bažnyčiose.
„Matome, kaip viena po kitos dega gražiausios Lietuvos medinukės bažnyčios. To leisti negalime, net jei mums nėra skiriamos reikalingos lėšos medinukių apsaugai įdiegti. Kol Kultūros ministerija minėtoms veikloms vykdyti disponuos tik Kultūros rėmimo fondo lėšomis, tol šią veiklą vykdys Lietuvos kultūros taryba Kultūros rėmimo fondo lėšomis. Alternatyva – dėl lėšų stokos nevykdyti minėtų veiklų Kultūros ministerijai nėra priimtina“, – tvirtino D.Vencevičienė.
Kultūros ministro Šarūno Biručio teigimu, Kultūros ministerijai bendradarbiaujant su Valstybės kontrole, šių metų birželį buvo sukurta darbo grupė, kuri pakeis Lietuvos kultūros tarybos ir Kultūros rėmimo fondo įstatymus, siekiant sudaryti galimybę dalį Kultūros rėmimo fondo lėšų panaudoti valstybės planavimo būdu.
Pasak ministro, šiais metais pateiktas Valstybės kontrolės vertinimas – vienas geriausių Kultūros ministerijos istorijoje pastarąjį dešimtmetį.
