Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kultūros ministerija: Kryžių kalno tvarkymu turėtų pasirūpinti paveldosaugininkai

Kryžių kalnas
Kęstučio Vanago/BFL nuotr. / Kryžių kalnas
Šaltinis: BNS
0
A A

Valstybės saugomo Kryžių kalno tvarkymu turėtų pasirūpinti paveldosaugininkai, parengdami jo apsaugos reglamentą, sako Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė.

Ketvirtadienį neteisėto kryžių, paminklų ir kitokių objektų statymo problemą Kryžių kalne aptarę dvasininkai, Šiaulių rajono vadovai ir Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovai iškėlė idėją, kad ministerija turėtų pakeisti jo statusą – esą tuomet būtų galima užtikrinti objekto tvarkymą. Tačiau ministerijos atstovai tvirtina, jog reikalo keisti statusą nėra, o kalno tvarkymui visiškai pakanka esamos teisinės bazės, tik reikia imtis tinkamų priemonių.

Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja I.Grigaitienė BNS sakė, kad šiuo metu Kryžių kalnui suteiktas pats aukščiausias Lietuvoje paveldosauginis statusas – jis yra valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros paminklas, tad reikalo keisti statusą esą nėra. Ant šio piliakalnio ir šalia jo ir šiuo metu draudžiama bet ką statyti.

„Archeologinis objektas yra piliakalnis kartu su kryžiais – kilnojamosiomis kultūros vertybėmis. Jie sudaro bendrą kompleksą ir tai yra kompleksinis kultūros paveldo objektas. Saugomas kartu su jam priskirta teritorija, joje jokių statinių negali būti“, – BNS sakė ministerijos atstovė.

Anot jos, požiūrį į nelegalaus kryžių ir kitų objektų statymo kalne problemą turėtų pakeisti dvasininkai ir paveldosaugininkai, mat šiuo metu nesiimama veiksmų prieš savavališką veiklą – „niekas nedrįsta tų akmenų surinkti ir išvežti“, nors įstatymai tokias galimybes suteikia.

„Žmonės vis dėlto nori tuos kryžius vežti ir statyti, jie tam suteikia sakralinę prasmę. Bet Bažnyčia turėtų galvoti truputį kitu kampu – kiek, kaip. Nes tas Kryžių kalnas negali talpinti begalybės kryžių, o jau tų antkapinių paminklų – juolab, o dar statys kažkokius postamentus. Tikrai to negalima, ir tai, remdamasis įstatymu, KPD gali uždrausti ir reikalauti juos demontuoti“, – sakė I.Grigaitienė.

Skyriaus vedėjos teigimu, ministerija pasiūlys KPD parengti Kryžių kalno apsaugos reglamentą, kuris tvarką kalne turėtų užtikrinti geriau nei Šiaulių rajono savivaldybės rengiamos taisyklės.

„KPD turėtų parengti gana detalų apsaugos reglamentą Kryžių kalnui, nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir jais vadovautis. Tai būtų labai rimtas apsaugos dokumentas. Sutinku, kad savivaldybės parengtų kalno tvarkymo taisyklių nepakanka. Galima parengti KPD reglamentą ir paskui jo teritorinio padalinio žmonės, vadovaudamiesi tuo reglamentu, gali reguliuoti visą dalyką“, – kalbėjo ji.

Kryžių kalnas yra Meškuičių seniūnijoje, kairiajame Kulpės upelio krante. Kryžiai čia pradėti statyti XIX amžiaus viduryje.

Ant piliakalnio, I.Grigaitienės duomenimis, yra apie tūkstantis kryžių, atvežtų ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir iš užsienio. Krikščionių pasaulyje šį kalną išgarsino 1993-iaisiais čia apsilankęs popiežius Jonas Paulius II.

Apie 40 Kryžių kalne stovinčių kryžių įtraukti į kultūros vertybių registrą. Kryžių kalnas įtrauktas į Jono Pauliaus II piligrimų kelią.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min