Tokią poziciją ministerija siūlo pareikšti ir visai Vyriausybei.
Jos teigimu, 2014 metai jau paženklinti išskirtinės reikšmės įvykiu – Lietuvos dainų švente, kurioje dalyvaus visų Lietuvos regionų mėgėjų meno kolektyvai. Be to, vadovaujantis 2010 metų Seimo nutarimu ateinantys metai jau paskelbti Kristijono Donelaičio metais bei Teatrų metais.
„Šių kultūros įvykių fone Etnografinių metų programa nublanktų, nesulauktų pakankamo visuomenės dėmesio ir nepasiektų pagrindinio tikslo – atkreipti valstybės ir visuomenės dėmesį į Lietuvos etnografinių regionų istorinę reikšmę bei savitumo puoselėjimo svarbą“, – teigiama Kultūros ministerijos parengtame rašte.
Šių metų balandį parlamentarai po pateikimo pritarė nutarimo projektui 2014-uosius paskelbti Etnografinių regionų metais.
„Lietuvos etnografiniams regionams dėmesio beveik nebėra, buvo susikoncentruota į apskritis“, – pristatydamas projektą sakė vienas iš jo autorių liberalas Algis Kašėta.
Anot jo, kitus metus skelbiant Etnografinių regionų metais, būtų siekiama išsaugoti etnografinių regionų savitumą – folklorą, tautosaką, tarmes, nacionalinius drabužius, kulinarinį paveldą.
Seime įregistruotu nutarimo projektu taip pat siūloma Vyriausybei sudaryti Etnografinių regionų metų komisiją, kuri iki rugsėjo parengtų ir patvirtintų Etnografinių regionų metų programą, o kitų metų biudžete numatyti lėšų programai įgyvendinti.
Nutarimo projektą įregistravo liberalas A.Kašėta, „darbietis“ Kęstutis Daukšys, socialdemokratas Julius Sabatauskas, „tvarkietis“ Petras Gražulis, „Drąsos kelio“ partijos frakcijos atstovas Valdas Vasiliauskas, konservatorė Irena Degutienė.
