Pirmadienį, nepaisant kai kurių ministerijų prieštaravimo, Vyriausybė pasitarime pritarė siūlymui suteikti šiam centrui valstybei svarbaus kultūros objekto statusą. Galutinis sutarimas šiuo klausimu turės būti rastas Ministrų kabineto posėdyje.
„Valstybei reikšmingo objekto statuso suteikimas gal palengvintų apskritai projekto eigą“, – po pasitarimo žurnalistams sakė A.Gelūnas.
Muziejaus idėjos autorius, buvęs biotechnologijų bendrovės „Fermentas“ valdybos pirmininkas Viktoras Butkus sako, kad valstybinės reikšmės statuso suteikimas MMC – politinis signalas, jog valstybė tokią iniciatyvą vertina ir jai pritaria. Anot jo, suteikdama centrui tokį statusą, valstybė neįsipareigoja ten muziejų ir pastatyti.
Centro kolekcija turėtų pristatyti lietuvių modernųjį meną nuo 1960-ųjų ir eksponuoti kūrinius, kurie, anot meno ekspertų, yra verti žiūrovo, tačiau ilgą laiką buvo neprieinami.
„Nacionalinės svarbos statusas sudaro galimybę šį pastatą priskirti nacionalinės svarbos projektui be konkurso. Tai nereiškia, kad žemė bus perduodama – mes nepretenduojame į žemę nuosavybės teise ar jokia kita teise. Žemė išliktų valstybinė ir būtų valstybinė visą laiką, tik būtų suteikta teisė statyti šį konkretų objektą. Tai leidžia ne konkurso tvarka suteikti Vyriausybės nutarimu žemės sklypą“, – žurnalistams sakė V.Butkus.
Įgyvendinant projektą būtų pritraukta apie 20 mln. litų privataus kapitalo investicijų. Šios investicijos – viešosios įstaigos Modernaus meno centras lėšos, kurių pusė būtų skirta statyboms, likusi dalis – kolekcijai įsigyti. Pasak A.Gelūno, jau įsigyta kūrinių už 6 mln. litų. Iš privačių lėšų penkerius metus taip pat būtų skirta po 1 mln. litų centrui išlaikyti.
„Tai precedentų neturintis savo mecenatystės užmoju ir reikšmingumu visuomenei projektas“, – MMC įvertino ministras.
MMC svarbą po pasitarimo pabrėžė ir premjeras Andrius Kubilius.
„Tai naujas žingsnis visų pirma tuo, kad tai yra pirmasis tokio masto mecenatinis projektas, kur dalyvauja privatus kapitalas su savo resursais, savo surinkta kolekcija. Neturime jokių abejonių dėl šio projekto svarbios“, – sakė A.Kubilius.
Valstybė centro statyboms dešiniajame Neries krante turėtų skirti sklypą ir 10 mln. litų. Taip pat per pirmuosius penkerius centro darbo metus, kol lėšų skirtų privatininkai, iš valstybės reikėtų po 500 tūkst. litų padengti daliai įstaigos veiklos išlaidų. Vėliau, centrą visiškai perėmus valstybei, jo išlaikymui kasmet tektų skirti po 1,5 mln. litų. Ministro teigimu, tai palyginus nedidelės lėšos įstaigos išlaikymui.
„Muziejus su visu kolektyvu, funkcijomis, darbo patirtimi ir kolekcija taptų valstybės nuosavybe – po penkerių metų. Tuomet kasmet reiktų išlaikymui skirti apie 1,5 mln. litų, kas palyginimui nacionalinės institucijos kainuoja apie 20-15 mln. litų. Tai būtų ištveriama našta valstybei“, – įsitikinęs Kultūros ministerijos vadovas.
Pasak A.Gelūno, svarstoma, kad tai galėtų būti Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos.
„Viešosios lėšos veikiausiai būtų struktūrinė parama, nes tam, kad biudžeto lėšos būtų skiriamos šiam projektui, ko gero, reiktų steigti kažkokią viešąją įstaigą, ir tai, ko gero, komplikuotų paties projekto eigą“, – sakė jis.
A.Gelūnas pabrėžė, kad MMC talpintų reikšmingus kūrinius, kurių valstybė nesugebėjo įpirkti.
„MMC užpildytų tą nišą, kurios mūsų jauna valstybė nepajėgia užpildyti neskirdama naujiems eksponatų įsigijimams lėšų. Naujiems eksponatams 10 mln. litų – didžiuliai pinigai“, – teigė ministras.
Centro kolekcija turėtų pristatyti lietuvių modernųjį meną nuo 1960-ųjų ir eksponuoti kūrinius, kurie, anot meno ekspertų, yra verti žiūrovo, tačiau ilgą laiką buvo neprieinami.
Centre-muziejuje būtų eksponuojami dailės, skulptūros, video meno kūriniai.
