Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kultūros viceministras: atskiros institucijos tautinių mažumų politikai nereikia

Lenkų protesto akcija Vilniuje
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Lenkų protesto akcija Vilniuje
Šaltinis: BNS
0
A A

Kultūros viceministras Stanislavas Vidtmannas sako, kad šiuo metu tautinių mažumų politika formuojama ir įgyvendinama efektyviai, o atskira tokią politiką koordinuojanti institucija nėra būtina.

Diskusijos dėl tautinių mažumų politikos koordinavimo vyksta nuo 2010-ųjų, kuomet panaikintas Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (TMID), jo funkcijas perduodant ministerijoms.

„Man šitą klausimą užduodavo, kai aš buvau paskirtas eiti viceministro pareigas Kultūros ministerijoje. Aš tada sakiau ir šitos nuomonės nekeičiu ir dabar – ne esminis dalykas, ar yra viena institucija, ar kitos struktūros sudėtyje. Esminis dalykas – ar šita politika įgyvendinama, ar ji efektyvi, ar ji duoda rezultatų“, – interviu BNS sakė S.Vidtmannas.

„Nėra taip, kad nėra jokios institucijos, kuriai šitie klausimai būtų priskirti, kad ta politika visiškai nerealizuojama“, – kalbėjo S.Vidtmannas.

„Aš manau, kad tai yra pakankamai efektyvu, nes šita politika yra įgyvendinama – nėra taip, kad nėra jokios institucijos, kuriai šitie klausimai būtų priskirti, kad ta politika visiškai nerealizuojama. Ši politika yra realizuojama šiuo metu Kultūros ministerijos rėmuose“, – kalbėjo S.Vidtmannas.

Viceministras teigė emociškai suprantantis siūlymus atkurti atskirą instituciją, tačiau pabrėžė, kad krizės metu veiklos optimizavimas buvo neišvengiamas.

Pasak S.Vidtmanno, tautinių mažumų organizacijoms Kultūros ministerija pastaraisiais metais per konkursus projektams padalija po maždaug ketvirtį milijono litų, lėšas tam skiria ir savivaldybės, kitos institucijos.

Paramos tautinių mažumų organizacijos gauna ir iš užsienio. Pasak viceministro, dalis iš užsienio tautinėms mažumoms tenkančios paramos skiriama ne kultūrinei ar švietimo veiklai, tačiau jis sakė nepastebintis rimtų „nepaigeidautinos“ Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų rėmimo iš užsienio politikos ženklų.

„Be abejo, kiekviena tautinės mažumos bendruomenė yra valstybės politikos tam tikras elementas ir tos valstybės, kurios turi savo išeivijos politiką, tą politiką realizuoja, ta pagalba yra suteikiama. Lygiai taip pat, kaip ir mes suteikiame tokią pagalbą lietuviams, gyvenantiems čia pat už Lietuvos sienos ir tolimuose kraštuose. Jeigu šita veikla arba politika nėra nepageidaujama ir nėra nukreipta į kažkokius elementus, kurie kertasi su Lietuvos interesais, tai ji yra priimtina. Mes veikiame kultūros, švietimo lauke ir jeigu yra kažkokių elementų, kurie kertasi su šalies interesai, tai čia yra kompetencija kitų valstybės institucijų, bet visumoje sakyčiau, kad mes nepastebime kažkokių labai rimtų ženklų tokios politikos, nors akivaizdu, kad šita parama iš rytų valstybių kartais yra pagrįsta kitais tikslais negu tiktai identiteto, kultūros ir švietimo palaikymas“, – svarstė S.Vidtmannas.

Jis sakė nenorintis konkretizuoti pastarojo savo teiginio pavyzdžiais.

Viceministras taip pat tikino, kad jau netrukus turėtų pasirodyti Tautinių mažumų įstatymo projekto koncepciją įgyvendinatys teisės aktai. Nesant šio dokumento situaciją Lietuvoje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) aukštasis komisaras tautinių mažumų klausimais Knutas Vollebaekas (Knutas Volebekas) yra pavadinęs teisiniu vakuumu. Viceministro teigimu, dauguma klausimų išsprendžiama ir esant dabartiniam teisiniam reglamentavimu.

„Aš manau, kad didžiąja dalimi susitvarkoma, bet yra sritys, kuriose trūksta aiškumo“, - kalbėjo viceministras

„Aš manau, kad didžiąja dalimi susitvarkoma, bet yra sritys, kuriose trūksta aiškumo (...). Pagrindiniai dalykai, kurie daugiausia kelia klausimų, yra kalbų vartojimo klausimai, taip pat nėra sureglamentuota, kas tai yra tautinė mažuma Lietuvoje, nėra tautinės mažumos organizacijos sąvokos, nėra sureglamentuotas paveldas“, – teigė jis.

Kaip aiškiai sureglamentuotos srities pavyzdį S.Vidtmannas pateikė tautinių mažumų švietimo klausimus.

„Aš manau, kad pirminis dokumentas turėtų pasirodyti netrukus, bet įstatymus tvirtina Seimas ir visada yra pastabų, diskusijų. Manau, kad greičiausiai jau naujos kadencijos Seimas turės svarstyti tą naują dokumentą“, – sakė kultūros viceministras.

Pasak jo, šiuo metu sprendžiama, ar turi būti tvirtinamas atskiras Tautinių mažumų įstatymas, ar jų reikalus reglamentuojančios nuostatas galima įtraukti į egzistuojančius teisės aktus.

„Tokie teisės aktai yra pakankamai ilgo proceso išdava, turi atsižvelgti į labai daugelį aspektų, turi būti derinami su įvairiomis šalies gyvenimo sritimis, tai nėra paprastas procesas. Aš galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje tokio įstatymo parengimas užtruko 10 metų. Tai nereiškia, kad mes teisinamės, jog nereikia daryti jokių žingsnių. Kaip sakiau, koncepcija yra parengta, bet dabar dėl paties įstatymo projekto mes galvojame apie alternatyvas“, – aiškino tautinių mažumų klausimus kuruojantis kultūros viceministras S.Vidtmannas.

Lietuvoje gyvena apie 0,5 mln. ne lietuvių tautybės žmonių.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min