Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kunigo Zenono Degučio turtų kilmė netrukus gali paaiškėti – pradėtas ikiteisminis tyrimas

Kunigo Zenono Degučio namas Palangoje 15min tema
Kunigo Zenono Degučio namas Palangoje
Šaltinis: 15min
8
Skaitysiu vėliau
A A

Su žurnalistais nepanoręs bendrauti kunigas Zenonas Degutis netrukus turės pateikti detalius paaiškinimus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnams. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios Mažeikiuose statybų aplinkybių.

Z.Degutis vadovavo paramos fondui, kuris rinko lėšas bažnyčios statybai. Tuo pat metu kunigas Palangoje įsigijo sklypą ir namą, kurį rekonstravo. Šiuo metu, Registrų centro duomenimis, pastatas vertas 360 tūkst. eurų. Dar 80 tūkst. eurų vertas sklypas.

Daugiau nei prieš dešimtmetį turėjusi būti pabaigta bažnyčia Mažeikiuose iki šiol veikia nelegaliai. Pastatas nėra užbaigtas ir įteisintas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) teigimu, už įstatymų pažeidimus bus skiriamos baudos, o pastatas privalo būti įteisintas artimiausiu metu.

Tikrins fondo veiklą

15min tyrimas atskleidė, kad šiuo metu Šventosios bažnyčioje tarnaujantis kunigas Z.Degutis prabangų sklypą ir namą pajūryje valdo kartu su Vida Sudentaite. Kunigas šį sklypą įsigijo ir namą rekonstruoti ėmėsi tuo pat metu, kai buvo statoma bažnyčia. Tiek statant bažnyčią, tiek kunigo namą naudotasi Seimo nario „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos seniūno pavaduotojo Kęstučio Bartkevičiaus įmonės „Mažeikių Varduva“ paslaugomis.

ŠĮ TYRIMĄ GALITE RASTI ČIA: „Kunigo Zenono Degučio turtai palangiškiams bado akis – kokie aitvarai juos sunešė?“

Z.Degutis vadovavo Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio Romos katalikų bažnyčios paramos fondui, kurio veikla šiuo metu ir sudomino FNTT.

„Šių metų gegužės 15 dieną FNTT Šiaulių apygardos valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, kuris Lietuvos baudžiamajame kodekse apibrėžiamas kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.).

Tyrimas pradėtas gavus skundą dėl Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio Romos katalikų bažnyčios paramos fondo ir jo administracijos vadovo veiklos.

Minėtas fondas kaip paramos gavėjas įregistruotas 2004 metų lapkričio mėnesį. FNTT surinktais duomenimis, 2004–2007 metais paramos fondas deklaravo, kad buvo gavęs 506,4 tūkst. litų paramos lėšų“, – 15min teigė FNTT Šiaulių apygardos valdybos viršininkas Algimantas Laucevičius.

Tarnyba aiškinsis, kaip buvo panaudotos lėšos, taip pat, ar visa parama buvo deklaruota. Pusės milijonų litų suma kelia rimtų abejonių, nes viena „Mažeikių nafta“ yra viešai skelbusi, kad 2004 m. bažnyčiai skyrė 650 tūkst. litų.

Įstatymai galioja visiems

Klausimų kyla ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), kurios Kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis 15min teigė, kad įvairios organizacijos, gaunančios paramą, ją skirstančios ir panaudojančios visuomenei naudingiems tikslams, turėtų griežtai laikytis teisės aktų ir teikti mokesčių administratoriui visą privalomą informaciją.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Marius Žemgulis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Marius Žemgulis

Pasak jo, tai galioja visoms organizacijoms, gaunančioms paramą. Taip pat ir religinių bendruomenių valdomiems fondams.

„Deja, VMI pastebi, kad ne visi paramos gavėjai tinkamai vykdo savo mokestines prievoles, o kai kurios organizacijos akivaizdžiai piktnaudžiauja naudodamos gautą paramą. Apie konkretų fondą šiandien informacijos pateikti negalėtume, nes, mūsų žiniomis, FNTT yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl jo veiklos“, – teigė M.Žemgulis.

Pernai VMI nustatė 14 paramos panaudojimo ne pagal paskirtį atvejų. Mokėtina suma siekė 1,7 mln. eurų.

Tiesa, tradicinėms religinėms bendruomenėms taikomos kai kurios mokestinės išimtys. Pavyzdžiui, jų turtas neapmokestinamas Nekilnojamojo turto mokesčiu.

VMI duomenimis, pernai religinės bendruomenės sumokėjo 260 tūkst. eurų mokesčių. Čia neįskaičiuoti mokesčiai iš ūkinės veiklos (pvz., nuomojamų patalpų, valdomų maitinimo įstaigų ar pan.).

Turės mokėti baudas

Statybų inspekcijos atstovas Albinas Keturka 15min teigė, kad, vadovaujantis Statybos techninio reglamento nuostatomis, į VTPSI su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą turi kreiptis statytojas ar jo įgaliotas asmuo. Iki šiol su prašymu išduoti bažnyčiai statybos užbaigimo aktą niekas nesikreipė.

V.Sungailos nuotr./Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
V.Sungailos nuotr./Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia

„Statytojas, naudojantis pastatytą statinį be gauto statybos užbaigimo akto, pažeidžia Statybos įstatymo 47 str. nuostatas. Savivaldybės administracija, nustačius minėtus pažeidimus, privalo statinio naudotojui taikyti administracinio poveikio priemones, t.y. skirti baudą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnį – statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo 140 iki 1500 eurų.

Atitinkamai VTPSI taikys administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytos statinių ir daiktinių teisių į statinius registravimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre tvarkos pažeidimus“, – teigė pašnekovas.

V.Sungailos nuotr./Mažeikių bažnyčios siena
V.Sungailos nuotr./Mažeikių bažnyčios siena

Pasak A.Keturkos, inspekcija persiuntė informaciją Mažeikių savivaldybės administracijai, kuri taip pat turi imtis įstatyme numatytų priemonių pažeidimams šalinti ir juos padariusiems asmenims bausti.

Bažnyčia aiškinasi

15min žiniomis, Telšių vyskupija, vyskupo Jono Borutos sprendimu, sudarė komisiją, kuri ėmėsi tirti publikacijoje išdėstytus faktus. Su žurnalistais bendrauti atsisakęs Z.Degutis savo paaiškinimuose nurodė, kad sklypą ir namą Palangoje jis įsigijo iš savo santaupų. Tiesa, nebuvo paaiškinta, iš kur pas kunigą galėjo atsirasti tokio dydžio santaupos.

Z.Degutis komisijai nurodė, kad namo iš viso nestatė, o nusipirko jau pastatytą namo dalį. Kaip 15min ir rašė, Z.Degutis iš tiesų pirko sklypą ir pastatą, kuris buvo renovuotas. Nėra sunku patikrinti, kad Z.Degučio ir Vidos Sudentaitės namo statybų pabaiga įteisinta 2016 m.

Zenonas Degutis
Zenonas Degutis

Z.Degutis teigė, kad visi fondo ir statybos dokumentai tvarkingi, o bažnyčios skolų jis nepaliko. 15min rašė, kad Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios finansinė situacija yra tokia, jog dvasininkai neturėjo lėšų net sąskaitoms už šildymą padengti. Mažeikių rajono meras Antanas Tenys patvirtino, kad savivaldybė už šildymą sumokėjo 16 tūkst. eurų iš savo lėšų. Kitaip tariant, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios skolas padengė visi Mažeikių gyventojai. Net ir tie, kure nėra tikintys ir bažnyčioje nesilanko.

Z.Degutis taip pat patikino, kad su V.Sudentaite jį sieja tik dalykiniai ryšiai, o name Palangoje jis net negyvena. 15min darytos nuotraukos rodo, kad Z.Degutis name gyvena, šio namo kieme skirtingu metu buvo nufotografuoti jo ir V.Sudentaitės automobiliai, tai gali patvirtinti ir Z.Degučio kaimynai.

Be to, taip ir lieka neaišku, kodėl kunigas įsigijo prabangų namą, jeigu jame negyvena? Iš kur gautos lėšos? Kodėl viena dešimtoji to namo ir sklypo priklauso moteriai?

15min nuotr./Palangoje gyvenančio kunigo namas
15min nuotr./Palangoje gyvenančio kunigo namas

15min Telšių vyskupijai, Lietuvos vyskupų konferencijai ir Vilniaus arkivyskupijai išsiuntė prašymus patikslinti šią informaciją. Taip pat redakcija aukštiems dvasininkams perdavė papildomą informaciją apie Z.Degučio veiklą, jo santykius su moterimis.

15min gautame Telšių vyskupijos atsakyme teigiama: „Dėkojame Jums už klausimus apie Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios statybos istoriją ir apie kun. Z.Degutį, kuriuos iškėlėte savo laiške.

Išsamių atsakymų į kiekvieną iš jų šiuo metu dar neturime, nes užduodami klausimai platūs, reikalaujantys pagrindimo. Prašome skirti mums laiko, kad galėtume pateikti atsakymus į Jūsų iškeltus klausimus.“

Atsisakys krikšto

Su redakcija taip pat susisiekė mažeikiškis žurnalistas, fotografas, poetas Virginijus Sungaila. Jis vienas pirmųjų ėmė aiškintis bažnyčios statybos istoriją, kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

„Tikiuosi, kad pradėti tyrimai atsakys į kylančius klausimus. Nemanau, kad kunigai turėtų būti verslininkai, kad jie gali turėti nesantuokinių vaikų ar bažnyčios pinigus gali tvarkyti kaip savo santaupas. Pats kreipiausi ir į Vyskupų konferenciją, tačiau atsakymo negavau.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Virginijus Sungaila
Luko Balandžio / 15min nuotr./Virginijus Sungaila

Ši istorija gali parodyti, kad bažnyčia nori būti skaidri ir gali pateikti atsakymus visuomenei. Jei taip neįvyks, nemanau, kad galima kalbėti apie kokį nors pasitikėjimą. Tiesą sakant, jei kilęs triukšmas dar kartą bus nuslopintas, o atsakymai nebus pateikti, aš planuoju atsisakyti krikšto“, – emocijų neslėpė V.Sungaila.

Komentarai: 8
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min