Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 liepos 6d. 08:00

Kur gimė tikroji Lietuva: prasidėjo ten, kur šiandien nė neįsivaizduotume?

Paminklas Karaliui Mindaugui
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Paminklas Karaliui Mindaugui
Suvalkija, Dzūkija, Žemaitija – ne, tikrai ne čia kaip valstybė prasidėjo Lietuva, Mindaugo laikais vienintelį kartą tapusi karalyste. Vilniaus universiteto profesorius istorikas Alfredas Bumblauskas svarsto, kad Lietuvos valstybingumo branduolys gali būti ten, kur dabar gyvena tuteišiai, – ties Eišiškėmis, Šalčininkais, Dieveniškėmis, Lyda – bent jau Vytauto laikų elitas buvo ten.

A.Bumblausko teigimu, Liepos 6-ąją švenčiame Lietuvos valstybės pradžią.

„Mūsų istorija prasideda liepos 6-ąją“, – interviu sakė Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas.

Dovilės Dagienės nuotr./Alfredas Bumblauskas
Dovilės Dagienės nuotr./Alfredas Bumblauskas

Tarp Nemuno ir Neries

– Ką mes švenčiame?

– Lietuvos valstybės pradžią.

– Bet mes, bent jau aš manau, asocijuojamės labiau su Vasario 16-ąja, Kovo 11-ąja, bet ne su Liepos 6-ąja.

– Tai čia klaida.

– Kodėl?

– Dėl to, kad mūsų istorija prasideda liepos 6-ąją.

– Bet jūs su Edvardu Gudavičiumi, kada vedėte „Būtovės slėpinius“, matyt, sužinojote, kad Liepos 6-oji – simbolinė data – pasirinkta.

– Simbolinėmis datomis galime laikyti Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją.

– Na, ne.

– O kodėl jūs sakote, kad čia ne simbolinė?

– Mes tąsyk žinome, kad tiksliai pasirašėme – Lietuvos signatarai pasirašė – Aktus. Bet liepos 6 diena – tokia išskaičiuota data.

– Iš dalies jūs teisi. Bet vienaip ar kitaip, jos, mano įsitikinimu, visos yra simbolinės datos.

Ir Liepos 6-oji niekuo nenusileidžia. Tik tai, kad ji yra dar visų pirma palankesnėmis gamtinėmis sąlygomis – yra vasara, žmonės gali po piliakalnius pasivažinėti ar dar ką nors padaryti.

O mūsų visi kiti darbai yra padaryti murzinu metų laiku.

Tai šia prasme Liepos 6-oji yra net be simbolikos, yra šviesi diena.

Šviesi data. Ir dėl to man patinka ji.

– Profesoriau, bet vėlgi aš jums oponuosiu – jeigu taip galima savo visiškai profaniška nuomone – kad vis dėlto, jeigu paklaustum, ką švenčiam Liepos 6-ąją, – tai tiesiog laisvadienį. O ką mes švenčiam?

– Tai čia lietuvių yra neapsiskaitymas – galime šnekėti mes valandų valandas.

Lietuviai nežino savo istorijos visiškai. Ir jie geriausiu atveju tokių mitų prisiskaitę ar prisiklausę.

Ir vis Lietuvos istorija, ypač – senoji, yra kaip M.K. Čiurlionio garsusis paveikslas „Karalių pasaka“.

Na, vat, ir viskas, lietuviams ta „Karalių pasaka“ ir tebesitęsia.

– Bet karalystė – tai romantiška, vienintelį kartą turėjome.

– Na, taip, bet, kaip Mykolas Krupavičius savo vaikystės prisiminimuose – jam atrodė, kad karaliai būna tik pasakose, neturi nieko bendro su istorija.

Tai, vat, prašau, vienas šviesiausių mūsų žmonių, agrarinės reformos architektas, jam karaliai yra pasakose.

Tai ir mums karaliai yra pasakose.

Dėl to ta Mindaugo karūnacija tebelieka tokia tarsi mitologija tokia.

Kas nėra labai teisinga, nes mes neįvertinome, kad Mindaugas pasuko Lietuvą į Vakarus.

Kur Lietuva?

– Pakalbėkime apie Mindaugą. Aplinkui – rusėnų žemės, katalikiška tikyba jau pasikrikštijusios Vakarų žemės. Kur Lietuva tais 1200-aisiais?

– Niekas nežino.

– Bet vis tiek kažkur esame.

– Kažkur esame. Va tiek ir galime pasakyti: kad kažkur esame.

Tarp Nemuno ir Neries turbūt. Taip, kaip Henrikas Łowmiańskis, lenkų poetas, tam pritarė.

Bet šiaip nėra iki galo garantijos. Visi kiti variantai irgi visokie yra.

Pradeda ieškoti Lietuvos prie Anykščių ar dar kur nors – kuo aš, aišku, nelabai tikiu.

Mes negalime pasakyti, ar Vilnius priklausė Mindaugui. Mes net nežinome, kur jis karūnavosi.

Mįslių daugiau nei atsakymų.

Dailininkės Janinos Malinauskaitės tapyba/Karalius Mindaugas ir jo žmona Morta
Dailininkės Janinos Malinauskaitės tapyba/Karalius Mindaugas ir jo žmona Morta

– Tai kur buvo Lietuva, jūsų galva?

– Na, aš sakau, H.Łowmiańskio ir E.Gudavičiaus nuomone, tarp Nemuno ir Neries.

– Bet čia plati gana tokia – aišku, plati, kaip pažiūrėsi, – imtis.

– Santykinai ne visai plati. Yra tokia teritorija, kuri turi savo erdvę.

Aš tai, pavyzdžiui, galvočiau, kad netgi Lietuvos valstybingumo branduolys yra ten, kur mes neįsivaizduojame. Ten, kur tuteišiai gyvena.

Ten, kur Eišiškės, Šalčininkai, Dieveniškės, Lyda – bent jau Vytauto laikų elitas yra ten.

– Vytauto laikų – aišku, čia gal tarpukariu suformuota tradicija – Vytauto kulto, kodėl mes dabar švenčiame ir turime švęsti, pavyzdžiui, Mindaugines?

– Todėl, kad Antanui Smetonai reikėjo Vytauto. Ir A.Smetonos tautinė mokykla buvo ne kas kitas kaip lojalių piliečių ugdymo mokykla.

O jis ugdomas per Vytauto kultą. Tai čia smetoninis reikalas yra.

J.Matejkos paveikslo fragmentas/Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Žalgirio mūšyje
J.Matejkos paveikslo fragmentas/Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Žalgirio mūšyje

O Mindaugas tada nelabai buvo mylimas. Dėl to, kad jis, pagal šaltinius, nužudė brolius ir brolėnus. Nelabai gražu.

Kad Vytautas irgi turbūt ne ką menkiau pasidarbavo, – jau tas viskas būdavo užmirštama.

Žodžiu, Vytautas yra pakeltas į dangų Smetonos laikais, Jogaila – nuleistas į pragarus, o Mindaugas apskritai neaišku, kur, kokiuose pragaruose.

Tai tokį vaizdinį mes tebeturime.

„Mindaugas Išmintingasis“

– Pakalbėkime apie Mindaugą. Kaip jūs ir sakote, – žmogžudys, brolžudys, žmoną Mortą iš kitų pagrobęs. Kas jis buvo kaip asmenybė?

– Livonijos šaltiniai sako: „Išmintingas“.

Galų gale taip nedrąsiai pridurti prie jo vardo: „Mindaugas Išmintingasis“ – kad sugebėtum išsisukt iš tokios sudėtingos situacijos, ką Mindaugas padarė: sugebėti perkirsti opoziciją – opozicijai sudidėjus jo giminaičių žemaičių per žmonas.

Toliau toje pusėje yra Haličas-Volynė, kitoje pusėje yra Livonija.

Ir jis sugebėjo išsisukti iš tos klaikios situacijos, aš sakyčiau. Šiaip gyvent tai būtų pragaras. O jis sugebėjo netgi krikštytis ir karūnuotis.

Aišku, matyt, duodamas kyšį Livonijos ordinui. Matyt, papirko.

Bet tai jau šį bei tą reiškia – nurodė asmenybė. Ir asmenybė yra tokia, kokią ir šiais laikais mes pažįstame Rusijoje tokių iškilių žmonių, kurie ir svetimas žmonas turi, ir prikiša nagus prie nelaimių kažkokių. Žodžiu, čia nieko, čia viskas natūralu.

– Bet, pone profesoriau, mes viską vertiname iš dabartinių kategorijų. Ir tas Mindaugas žiauriai nevienareikšmis. Tai kaip jūs pasakytumėte: ar turėtumėme adoruoti, kaip mes jį bendrai turėtume vertinti?

– Aš manyčiau, kad daug kas priklausys nuo to, kaip mes keisime vaizdinį į Vytautą.

Vytautas irgi ne šventasis.

E.Gudavičiaus netgi buvo tokia maksima – kad Vytautą, reikia nuleisti iš dangaus ant žemės, o Jogailą iš pragarų pakelti ant žemės.

Kai mes permąstysime Vytautą, kuris yra sudievintas, tai mums kitaip atsivers akys ir į Mindaugą.

O Mindaugas yra vis tik bet kuriuo atveju pradžių pradžia.

Mindaugas yra vis tik bet kuriuo atveju pradžių pradžia.

Ir jo tas apsisprendimas priimti krikštą iš Livonijos per Kristijoną, na, sakykime, yra revoliucinis veiksmas Lietuvos istorijoje.

Mindaugas, jo vaidmuo yra nepranokstamas, niekas neprilygsta jam. Jis yra pradžių pradžia.

Kad jį po to nudobė, tai jau čia jau mūsų problemos yra, mūsų visuomenės. Kad jį nužudė ir jo vaikus nužudė.

Bet iš tokios istorinės pradžios pradininko titulo niekas iš jo negali atimti. Mindaugas yra Mindaugas.

Vidmanto Gylikio nuotr. /Karalius Mindaugas, Morta ir sūnus
Vidmanto Gylikio nuotr. /Karalius Mindaugas, Morta ir sūnus

– Lietuva istoriniuose analuose buvo minima seniau bent jau keliais šimtmečiais. Netimeras – o kodėl ne jis, pavyzdžiui?

– Dėl to, kad nėra valstybės. Netimeras turi 300 vyrų. Tai yra per mažai valstybei.

Valstybės institucijų kūrimas yra prie Mindaugo ir ta karūnacijos byla ir kiti liudija, kad jau valstybė pripažįstama.

Netimeras yra toks fragmentas, epizodas mūsų istorijoje.

Nedrįsčiau lyginti Netimero su Mindaugu.

Šiandien manęs užklausė Vaidas Saldžiūnas, ką aš norėčiau paklausti Mindaugo. Norėčiau kažkada prie kokios arbatos paklausti: Na, o kaip tau taip pavyko ar „nepavyko“ suklaidinti visus?

Rusų metraščiai sako, kad Mindaugo krikštas yra talentas. Kad jis slapta aukojosi seniems dievams.

Aš nenustebčiau, kad Mindaugas yra dviveidis. Jis yra ir krikščionis. Jis kartu yra ir, pavadinkime, – Petras Repšys ką tik padarė medalį, kur valdovas, šiaip ciklas vadinasi „Išprotėjęs karalius“. Ten laiko zuikį už ausų. O, kaip žinia, Žvorūna, yra zuikių deivė.

Rusų metraščiai sako: slapta aukoja savo seniems dievams. Tai man labai smalsu būtų pasiaiškinti, kaip jis čia taip sumėtė pėdas. Ten turi būti nelabai naudinga, bet prieš savo visuomenę, matyt, to reikėjo.

O prieš Vakarus reikėjo vaizduoti karalių. Tą ir padarė Mindaugas.

Kuo skiriasi nuo Vytauto

– Mindaugas krikštijosi. Kas su Lietuva tuo metu – jei tai, ką jis valdė galime vadinti, Lietuva?

– Jeigu valdovas krikštijasi, tada nuo to pradedama yra krikščionybės istorija.

Tai šiuo atžvilgiu šaltiniai per daug fragmentiški arba beveik nieko nesakantys, kad aš visai nenustebčiau, jog Mindaugo aplinka visa krikštijosi. Ir Mindaugas kūrė bažnytinę organizaciją, manyčiau.

Ir tada supranti, kad Mindaugo krikštijimosi istorija yra Lietuvos istorijos tęsūra.

– Bet vis tiek, pavyzdžiui, kai krikštijosi Jogaila ir Vytautas, mes turime ir bažnyčią Vilniuje, ir besikrikštijusią visuomenę, lipusią į Nerį.

– Dėl to, kad mes turime Jano Dlugošo aprašymus.

J.Dlugošas buvo Jogailos, pavadinkime, metraštininkas.

Ir, kadangi J.Dlugošas aprašė, tai mes viskuo tikime.

Mindaugas tokio neturėjo.

Wikimedia.org nuotr./Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila
Wikimedia.org nuotr./Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila

Bet aš nemanyčiau, kad Jogailos kristianizacijos procesas yra koks nors ypatingai kitoks, negu Mindaugo.

Na, kiek Jogaila įkūrė parapijų? Septynias.

Mindaugo laikais, nenustebčiau, kad tiek irgi galėjo įkurti. Aišku, tada buvo žemesnis pragyvenimo lygis, bažnyčios buvo labiau tvartus primenančios, bet jos tvartus priminė ir po to, XVI amžiuje Žemaitijoje.

Noriu sakyti, kad aš nematau didesnių Jogailos ir Vytauto nuopelnų, lyginant, netgi kiekybiškai žiūrint, su Mindaugu.

Niekas nėra įrodęs, kad Mindaugas kaip nors atvirkščiai ką nors padarė. Kad jo krikštas yra toks paviršutiniškas. Nemanau.

Indrės Bungardaitės/15min nuotr./V.Grybo muziejuje
Indrės Bungardaitės/15min nuotr./V.Grybo muziejuje

Aš manau, kad kitas klausimas yra ta jo tragiška istorija. Jis gi nužudytas. Tada jau sėda į sostą Traidenis, kuris yra pagonis, o po to ir Pukuvero dinastija su Butvydu – Pukuveras Butvydas, Gedimino tėvas.

Ir tada jie, na, ir Gediminas – verkdamas nori krikštytis, bet nepavyksta.

Tai mūsų ta tragiška istorija yra krikščionybės požiūriu. Šiuo atžvilgiu Mindaugo čia irgi nėra kaip apkaltinti kuo nors, kad jis kažko nepadarė.

Viską jis padarė, ką reikėjo.

Viską jis padarė, ką reikėjo.

– O ką reiškia tas beveik 200 metų tarpsnis tarp pagonybės ir krikščionybės?

– Mūsų čia tragiška lemtis yra. Mes gi visur vėluojame. Mes vėluojame su lenkais lyginant. Lenkijos krikštas – 966 metais.

Vadinasi, net jau ir Mindaugas vėluoja dviem amžiais, jei ne dviem su puse.

Kijevo Rusios krikštas – 988 metais.

Koks nors Skandinavijos krikštas. Danai – 800-ieji metai kažkada.

Švedai labiausiai panašūs į mus, bet ir tai Upsala yra, rodos, Netimero laikais.

Žodžiu, mes vėluojame tragiškai. Juo labiau kad mes esame šalis be resursų ir mus visi apiplaukia – net vikingai apiplaukia. Vikingų daiktų mes beveik nieko neturime.

Kodėl taip yra, niekas nebando atsakyti. Dėl to, kad gyvename romantizmo dvasia. Mums atrodo, kad mūsų šitie pagoniški dievai mus išgelbės.

Nieko jie negelbsti. Rašto nesukuriame – Vytauto kanceliarijoje, pradėtoje kurti, nėra nė sakinio lietuvių kalba.

Žodžiu, mes turime tokią mitologiją, ateinančią iš A.Smetonos laikų. Aš tą vadinu „A.Smetonos šmėkla“. Ji tebeslegia visus.

– Tai turi savo žavesio – paskutiniai pagonys.

– Romantiška, bet bjauriai neteisinga.

Žydai ar arabai labai gerbė rašto religijas. O kas yra pagonybė šiuo atveju, na, kad ir romantiška?

Tai Bizantija tiksliai sako XIV amžiuje – šalis be rašto ir be kunigų. Jeigu kam nors tai patinka, man tai nepatinka.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

Video

07:19
26:48
03:08

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min