Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti
2009 07 27

Kurėnai pradės tūkstantmečio ekspediciją

Antradienį Juodkrantėje startuoja Tūkstantmečio ekspedicija „Bėki, laivuži, maružėlėmis“, kurioje dalyvauja visi penki Lietuvos kurėnai ir trys venterinės valtys. Tokia įspūdinga ekspedicija Jūrų muziejus pažymi savo 30-metį ir atstovauja Kuršių marių istorinį paveldą „The Tall Ships Race´s“.
Išlydimas kurėnas.
Išlydimas kurėnas. / Jūrų muziejaus nuotr.

Iš Juodkrantės muziejaus kurėnas „Süd1“ laikys kursą į Nidą, kur prie ekspedicijos prisijungs „Kuršis“ ir „Oma“. Šturmuose flotilę papildys didžiausias Lietuvos kurėnas „Baltis“ ir „Šturm“ bei venterinės valtys.

Kurėnas „Baltis“, kuris plaukioja Galvės ežere Trakuose, iki Šturmų atkeliaus vilkiku. Visi kurėnai, išskyrus muziejaus, yra privatūs, naudojami komerciniams, pramoginiams tikslams. Tačiau šioje ekspedicijoje jie sutiko dalyvauti nemokamai, taip prisidėdami prie jūrinio paveldo propagavimo. Flotilei vadovaus patyręs muziejaus kurėno kapitonas Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius.

Jūrų muziejaus nuotr./Kurėnas
Jūrų muziejaus nuotr./Kurėnas

„Gyvosios istorijos projektas „Kurėno sugrįžimas“ prasidėjo prieš devynerius metus, - pasakojo kapitonas. - Pirmaisiais metais Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje įkūrėme kurėno statybos aikštelę kaip ekspozicijos dalį. Po metų pastatėme kurėną ir išplaukėme į pirmąją ekspediciją. O šioji ekspedicija – man jau aštuntoji. Atstovavome Lietuvai „Sail Amsterdam 2005“ - didžiųjų jūrinių burlaivių ir istorinių laivų parade Amsterdamo uoste, surengėme ne vieną tarptautinę ekspediciją po Kuršių marias, pernai plaukėme Lenkijoje Aismarėmis, užpernai – Vokietijoje, Štetino mariomis. Ir kaip ir kiekvienais metais, kartojame tą patį: mūsų tikslas priminti ne tik Lietuvai, bet ir Europai, kad esame jūrinė valstybė".

Penktadienį apie 15 valandą, visos aštuonios burinės valtys atplauks į Klaipėdos  piliavietės uostelį. Juos bus galima lankyti, susipažinti su gyvąja Kuršių marių istorija iš pirmų lupų. Jeigu leis galimybės, kurėnai rengs pažintinius išplaukimus lankytojams. Šalia veiks Žvejiškų amatų krantinė, kurioje dirbs du kalviai ir drožėjas.

Kuršių marių regionui iki 20 a. vidurio buvo būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės, dabar žinomos bendriniu „kurėnų“ pavadinimu. Po Antrojo pasaulinio karo, pasikeitus gyventojų sudėčiai, paplitus motoriniams žvejybos laivams, burvaltės tapo nebereikalingos, jos buvo apleistos ir paliktos nykti.

Lietuvos jūrų muziejus pirmasis ėmėsi iniciatyvos atkurti šias laivybos priemones ir panaudoti jas etnokultūriniam turizmui bei edukacijai. 2001 metais į Kuršių marias buvo nuleistas pirmasis kurėnas. Nuo tada pradėtas vykdyti etnokultūrinis projektas “Kurėno sugrįžimas”, kurio tikslas skatinti visuomenę pažinti, saugoti ir racionaliai panaudoti Kuršių marių baseino regiono etnokultūrinį paveldą.
  

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Užsisakykite 15min naujienlaiškius