Vilnius jau ne vienerius metus svarsto, kur sostinėje galėtų stovėti paminklas dr. J.Basanavičiui ir koks tas paminklas turėtų būti. Šiuo metu dėl paties paminklo jau apsispręsta, tačiau vieta vis dar nežinoma.
Iš visų buvusių vietų – prie Rusų dramos teatro, trikampyje priešais Signatarų rūmus, ant Tauro kalno, priešais Nacionalinę filharmoniją, K.Sirvydo skvere, liko du pastarieji variantai. Jie ir bus pristatomi viešose diskusijose su visuomene.
Tokios diskusijos numatytos dvi. Pirmoji – šį pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybėje. Kaip pasakojo diskusiją moderuosiantis vicemeras Gintautas Paluckas, prieš kelerius metus Vilniaus taryba jau yra priėmusi sprendimą, kad paminklas galėtų atsidurti vienoje iš trijų vietų: K.Sirvydo skvere, J.Basanavičiaus gatvėje prie Rusų dramos teatro arba prie filharmonijos. Dabar J.Basanavičiaus gatvėje esanti vieta jau nesvarstoma.
Dėl kitų diskusijos tęsiasi. Jos suintensyvėjo po to, kai atsirado mecenatas, dovanojantis patį paminklą. Kaip yra rašęs lrt.lt, tai yra koncernas „MG Baltic“, kurio valdybos narys Romanas Raulynaitis patvirtino informaciją apie paramą, bet ir išdėstė tam tikras sąlygas: „Mes norėtume, kad paminklo statybos iniciatore ir organizatore būtų Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, kas būtų natūralu, nes ji tai gerai išmano. Mums taip pat priimtinas jos pasiūlytas skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus sukurtas J.Basanavičiaus paminklas, kuris atsirastų K.Sirvydo skvere.“
Dėl R.Jakimavičiaus dar tarpukariu, 1939 m., sukurto paminklo jau apsispręsta. Klausimų tebekelia tik vieta. G.Paluckas tikina, kad nemaža dalis specialistų linkę sutikti, jog paminklas iškiltų priešais Nacionalinę filharmoniją. Šiuo metu čia yra nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė, bet ją ketinama pertvarkyti.
„Būtų sutvarkyta aikštė, erdvė pritaikyta skulptūrai“, – pažadėjo G.Paluckas.
K.Sirvydo skveras keltų daugiau rūpesčių. Jam sutvarkyti esą prireiktų milijonų, be to, ši vieta mėgstama jaunimo, riedlentininkų.
Dėl R.Jakimavičiaus dar tarpukariu, 1939 m., sukurto paminklo jau apsispręsta. Klausimų tebekelia tik vieta.
G.Paluckas vardija ir kitus argumentus, kodėl J.Basanavičiui pagerbti labiau tiktų erdvė prie Nacionalinės filharmonijos: čia itin dideli turistų srautai, tad dėmesys būtų kur kas didesnis. Be to, ir pats filharmonijos pastatas labai svarbus Lietuvos istorijoje – 1905 m. gruodžio 4–5 d. čia buvo sušauktas Didysis Vilniaus Seimas, pirmą kartą iškėlęs Lietuvos politinės autonomijos reikalavimą. Didžiojo Vilniaus Seimo organizaciniam komitetui ir vadovavo J.Basanavičius.
Diskusijos su visuomene turėtų būti dvi, galvojama ir apie miestiečių apklausą, po kurios turėtų būti priimtas galutinis sprendimas, po kurio seks pristatymas visuomenėje, kur ir koks paminklas iškils, kaip bus sutvarkyta jo aplinka.
