Anot susitikime dalyvavusių specialistų, šiuo metu būtina žinoti, kokios plaukiojančios priemonės galės kirsti sieną. Nuo to priklausys, kokios infrastruktūros reikės. Pagal šiuo metu esamą infrastruktūrą galima aptarnauti tik mažuosius ir sportinius laivus, kuriuos priimant nereikėtų specialių patalpų keleiviams.
„Muitinė pasirengusi užtikrinti kontrolę, bet mes susiduriam su keliomis problemomis, viena jų nėra tinkamų sąlygų. Turime apsispręsti, kokie laivai kursuos, nes nuo jų pobūdžio ir plukdomų keleivių kieko, priklauso reikalavimai,“ – teigė Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės priežiūros uostuose skyriaus viršininkė Lina Tuzikaitė. Neringos savivaldybė įsipareigojo atlikti analizę ar bus poreikis nuolatos kursuoti didesniems laivams, plukdantiems daugiau keleivių bei kaip dažnai tokie laivai galėtų plaukti.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės vyresnysis specialistas Aidas Kalvis informavo, kad šiuo metu jau yra parengtas Nidos keleivinio uosto pasienio kontrolės punkto darbo nuostatų projektas.
Susitikimo metu pastebėta, kad dar nėra nustatytas sienos kirtimo taškas ir pažymėtas farvateris. Susisiekimo ministerijos atstovai teigė, kad šiuos darbus atliks komisija, kurią sudarys minėtoji ministerija ir Rusijos transporto ministerija. Šiuo metu dar nėra žinoma, kada pradės veikti Rybačio kontrolės postas Rusijos pusėje.
