„Dabar mes dirbsime tik rudenį, kada turėsime vėl žabų. Tačiau likusi mažesnioji dalis – tik apie hektarą, kai jau padarėme virš keturių hektarų“, – sakė ji.
Tuo tarpu visa infrastruktūra, tokia kaip į pajūrį vedantys takeliai ir laiptai, jau sutvarkyti.
Šių metų pradžioje buvo nuplauti trys kilometrai apsauginio kopagūbrio vakarinio šlaito. Taip pat stichija suniokojo septynis laiptus, dar kelis – apgadino.
„Daugiausiai buvo nuplautas vakarinis šlaitas ir nuardyti laiptai. Trys laiptai – nuo Nidos mažosios gelbėjimo stoties į Rusijos pusę, į pietus – visiškai nuplauti, nebuvo jokios žymės“, – pasakojo L.Dikšaitė.
„Kopą lyg kas paimtų ir su pjautuvu nupjautų. Ir nieko nebelieka“, – sakė ji.
Šiemet audros truko ilgiau nei įprasta – iki kovo.
Nuo balandžio nerijoje buvo atnaujinti 37 praėjimai ir 33–eji laiptai.
Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai pabrėžia, kad be gamtos stichijų, niokojantį darbą neretai nudirba ir lankytojai, todėl labai prašo jų tausto kopagūbrį ir vaikščioti tik nutiestais takeliais.
Ten, kur lankytojai pramina savo takelius, vėjas ilgainiui išpusto duobes, o jei kopagūbris ilgiau netvarkomas, šios virsta didžiulėmis pralaužomis.
Šiuo metu tokių pralaužų daug yra pietinėje Pervalkos paplūdimio dalyje.
Kuršių nerijos nacionalinio parko duomenimis, kopagūbris Kuršių nerijoje pradėtas formuoti prieš 200 metų, siekiant sustabdyti smėlio pustymus.
