Dabar miškus valdo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.
Kaip nurodoma nutarime, šiam projektui prieštaravo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), kuriai pavaldi direkcija.
Anot VSTT, nutarimas gali prieštarauti UNESCO nuostatoms. Be to, visas Kuršių nerijos miškų plotas apima 9,4 tūkst. hektarų – dalis Kuršių nerijos miškų nutarimu vis dėlto neperduodama urėdijai, tad lieka neaišku, kas jais rūpinsis. VSTT teigimu, po šio sprendimo Kretingos miškų urėdijos nuostolis dėl girininkų išlaikymo, miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų bei kitų atitenkančių prievolių padidės beveik 640 tūkst. eurų (2,2 mln. litų), tad siekiant išvengti nuostolingos urėdijos veiklos iš valstybės biudžeto teks skirti beveik 0,5 mln. eurų (1,7 mln. litų) dotacijų.
Tuo metu Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas prašė Vyriausybės „atsakingai ir ne skubos tvarka“ įvertinti šio sprendimo pasekmes.
UNESCO nori įvertinti „ne skubos tvarka“
Tuo metu Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas prašė Vyriausybės „atsakingai ir ne skubos tvarka“ įvertinti šio sprendimo pasekmes.
Nutarimu Vyriausybė numatė iki vasario vidurio Aplinkos ministerijoje sudaryti darbo grupę, kuri turėtų suderinti visas ginčytinas nuostatas ir parengti planą dėl sklandaus miškų bei nekilnojamojo turto perdavimo. Darbo grupė apie miškų perdavimą taip pat turėtų informuoti UNESCO.
Kaip Vyriausybės posėdyje sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, urėdija, perėmusi miškus, planuoja įsigyti papildomų priemonių – gaisrų gesinimo bei kitos technikos. Ji taip pat turės laikytis Kuršių nerijos nacionalinio parko nustatytų taisyklių, į urėdiją bus perkelti parke šiuo metu dirbantys miškotvarkininkai.
„Urėdijai tai iš tikrųjų yra papildoma našta. Kadangi urėdija yra įmonė, verslo prasme ji mato tik sąnaudas. Bet norint geriau prižiūrėti miškus, mes turime tokį sprendimą priimti“, – sakė K.Trečiokas.
Anksčiau K.Trečiokas yra sakęs, kad visoje šalyje saugomų teritorijų miškus tvarko urėdijos, tad ši išimtis Kuršių nerijai „buvo nereikalinga“. Jis nurodė, kad miškas bus prižiūrimas lygiai pagal tas pačias taisykles, kurių šiuo metu laikosi ir nacionalinis parkas.
Gaisras pridarė žalos už 45 mln. litų
Pernai balandžio pabaigoje Kuršių nerijoje kilo didžiulis gaisras, per kurį išdegė 117,6 hektaro miško. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos specialistai, vadovaudamiesi aplinkos ministro patvirtinta žalų skaičiavimo metodika, nustatė, kad žala gamtai dėl išdegusių kalnapušių siekia 45 mln. litų.
Po šio įvykio dėl netinkamai įgyvendintų gaisrų prevencijos priemonių Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovei Aušrai Feser skirtas papeikimas, tuometinė VSTT vadovė Rūta Baškytė neteko pareigų. Pernai liepą nebuvo pratęsta jos kadencija.
Aplinkos ministerijos darbo grupė tuomet parengė rekomendacijas svarstyti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai priklausančių miškų perdavimą urėdijoms.
Į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą Kuršių nerija buvo įtraukta 2000 metais.
