– Kaip apskritai vertinate ką tik pasibaigusį NATO viršūnių susitikimą?
– Reikia vertinti taip, kaip yra iš tikrųjų – tai yra sėkmingas susitikimas, labai geri rezultatai, tokie, kokių tikėjomės. [...] Labai aiškiai dokumentuose atspindėta tai, kas įvyko ir kokią turime mūsų laikyseną, kad toliau lieka suspenduotas praktinis bendradarbiavimas su Rusija.
Žinoma, buvo tam tikra įtampa. Tikrai prezidentas Donaldas Trumpas (turbūt niekas neturėjo stebėtis) iš tikrųjų stipriai kritikavo NATO sąjungininkes, ypač tas, kurios neskiria 2 proc. gynybai. Jis iš tikrųjų tikėtųsi, kad net ir 4 proc. turėtų būti skiriami. Įsipareigojimas skirti 2 proc. yra minimalus ir kai kurios šalys jų nevykdo. Ta kritika tikrai buvo labai aštri.
Bet aš manau, kad tie, kurie perskaitė, kad aljanse kilo kažkokia krizė... tai stipriai padidinta situacija. Ta kritika tikrai buvo stipri, tačiau mes visi pripažinome, kad dėl to spaudimo (vis dėlto labai didele dalimi dėl to spaudimo) NATO sąjungininkės visos išleidžia daugiau gynybai nei buvo prieš tai. Ne visos pasiekia tą procentą, bet vis dėlto visos išleidžia apie 33 mlrd. dolerių papildomai.
Prezidentas D.Trumpas jaučiasi prisidėjęs prie to dėmesio padidėjimo gynybai ir kitiems reikalams. Visais aspektais, apie kuriuos bekalbėtume, matome pažangą, poslinkį į priekį, matome, kad turėsime daugiau pajėgų, galinčių greitai reaguoti į situaciją. Tai taip pat yra atspindėta dokumentuose.
Taip pat tęsiasi atvirų durų politika. Vis dėlto vyks derybos su dar viena šalimi, kurią jau pradėsime vadinti Šiaurės Makedonija (tikimės, kad jie susitars dėl pavadinimo). Taip pat ir Sakartvelo, ir Ukrainos pažanga. Manau, visi, kurie tikėjosi kažkokios pažangos šiame susitikime, galėjo tai pamatyti.
– Prezidentė Dalia Grybauskaitė D.Trumpo retoriką pavadino pozityvia agresija. Ką tai reiškia?
– Galima įvairiai vadinti – pozityvi agresija ar toks didžiulis spaudimas. Prezidentas D.Trumpas tiesiog atkreipė dėmesį, kad tie siekiai skirti 2 proc. gynybai įvardijami ne pirmą kartą – ir prieš tai buvę JAV prezidentai kėlė tuos klausimus, bet praktiškai į tai nereagavome.
Aštuonios šalys, skaičiuojant ir JAV, skiria tuos 2 proc. gynybai, bet vis dėlto aljanse yra 29 šalys. Žinoma, kad tai nepriimtina. D.Trumpas iš tikrųjų labai stipriai spaudė, tikrai labai kritikavo. Turbūt anksčiau nebuvo tokios kritikos, bet ji davė rezultatų, nes visi iš tikrųjų dar kartą įsipareigojo dar rimčiau į visa tai žiūrėti, galbūt dar labiau paspartinti tą gynybos išlaidų augimą.
Dar Velso susitikime buvo įsipareigota per dešimt metų pasiekti tą ribą. Vadinasi, iki 2024 m. Kai kurios šalys tai daro, kaip ir Lietuva, jau dabar. Tai, žinoma, labai sveikintina.
Dar noriu atkreipti dėmesį, kad svarbu ne tik lėšos ir pinigai, skiriami gynybai. Nemažiau svarbu, kaip efektyviai tos lėšos panaudojamos. Vadinasi, jos turi būti nukreiptos į tas pajėgumų spragas, kurios yra aljanse. Apie tai irgi buvo daug kalbama.
Tai labai svarbu ir mums, Lietuvai, nes, kaip jau minėjau, pavyzdžiui, oro gynybos segmentas iš tikrųjų yra silpnas ir mes be sąjungininkų pagalbos vargu ar sugebėtume jį adekvačiai vykdyti. Iš tikrųjų, kiek ir teko kalbėti trečiadienį su vyriausiuoju NATO pajėgų vadu Europoje, generolu Scaparrotti, jis iš tikrųjų labai teigiamai vertina visus tuos dokumentus. Suteikta pakankamai informacijos jiems toliau dirbti ties tais uždaviniais, kuriuos jie išsikėlė. Jeigu gynybos planuotojai ir kariškiai pakankamai gavo informacijos savo darbui, tai irgi gera žinia.
– Tai ar galima sakyti, kad pasiektas susitarimas įvyko būtent dėl D.Trumpo tam tikro spaudimo?
– Didele dalimi. Susitarimas jau buvo pasiektas iki atvykstant D.Trumpui ir kviestiniams vadovams, nes prie to dirbo ir štabai, ir valstybės, ir mūsų pareigūnai. Ties tais dokumentais dirbta ilgą laiką. Jie visi buvo suderinti. Reikėjo tokio paskutinio potėpio. Tas postūmis dėl gynybos išlaidų, be jokios abejonės, tikrai yra jo spaudimo rezultatas.
– Kaip vertinate D.Trumpo atsakymą dėl pratybų Baltijos šalyse? Gal šis klausimas bus svarstomas jo susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu?
– Mes savo kolegoms amerikiečiams visą laiką pabrėžiame, kad nebūtų kažkokios prekybos saugumu.
Tai buvo abstraktus atsakymas, kiek aš pamenu, jis nebuvo kategoriškas, jis į daugelį klausimų atsako, kad pasižiūrėsime kaip bus, pasižiūrėsime, ką kalbėsime. Taip, mes tai išgirdome. Be abejo, tokius signalus vertiname labai rimtai. Nemanome, kad pažeidus mūsų regiono saugumą gali būti sprendžiami kokie kiti klausimai.
