Dar 2015 metais, kai rinkimus Kaune pirmą kartą laimėjo verslininko V.Matijošaičio vadovaujamas judėjimas „Vieningas Kaunas“, buvo priimtos Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento pataisos, pagal kurias tarybos narių pasisakymams skirtas laikas sutrumpintas perpus – iki 1 minutės, o klausimams skirtas laikas – iki 30 sekundžių.
„Dar pamename, kai prieš 7 ir daugiau metų tarybos posėdžiai vykdavo iki vėlyvo vakaro, o nesibaigiantys klausimai ir diskusijos vykdavo ne komitetuose ar frakcijų posėdžiuose, bet tarybos salėje prieš žurnalistų kameras, dažnai net neįsigilinus į sprendimo projekto turinį.
Kiekviena savivaldybė yra laisva apsispręsti, kiek pakanka trukmės užduoti klausimui ar pasisakymui“, – šių metų vasarį 15min tokio sprendimo priežastį aiškino Kauno vicemeras Andrius Palionis.
Pasak jo, pataisytas reglamentas neprieštaravo teisės aktams, o vietos savivaldos įstatyme nėra numatyta, kiek ir kaip turi būti užduodami tarybos narių klausimai.
Vicemero nuomone, diskusijoms ir klausimams skirti frakcijų bei komitetų posėdžiai, kuriuose tarybos nariai privalo dalyvauti, tad ir visus rūpimus atsakymus neva galima gauti dar iki tarybos posėdžio.
Opozicija prašė ilginti laiką
Su tuo nesutiko Kauno miesto savivaldybės taryboje opozicijoje esanti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija, ne kartą bandžiusi pailginti pasisakymams ir klausimams skirtą laiką.
Taip pat siūlyta leisti paklaususiam tarybos nariui papildomai registruotis klausimui, motyvuojant, kad ne visada pavyksta gauti aiškius ir išsamius atsakymus.
Veltui. Nuostatos, dėl kurių diskutuota, buvo paliktos ir naujame šių metų vasarį priimtame savivaldybės tarybos veiklos reglamente.
Praėjusių metų birželį TS-LKD frakcijos narys, Kontrolės komiteto pirmininkas Vygantas Gudėnas kreipėsi į Vyriausybės atstovą Kauno ir Marijampolės apskrityse dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatų atitikimo teisės aktam – neva jos riboja tarybos narių veiklą ir prieštarauja demokratijos principams.
Kreipėsi į teismą
Vyriausybės atstovas sureagavo ir šių metų vasarį pateikė pareiškimą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Anot jo, minėti laiko apribojimai yra neproporcingi ir neadekvatūs, kadangi per tokį trumpą laiką objektyviai neįmanoma suformuluoti ir užduoti klausimo pranešėjui ar pasisakyti svarstomu klausimu.
Beje, pasisakymų ir klausimų ribojimai, anot Vyriausybės atstovo, apima ne tik trukmę, bet ir pasisakymų bei klausimų kartų skaičių – galima tai daryti tik kartą.
Neva, bet kokie ribojimai, kurie yra neproporcingi siekiamiems tikslams, akivaizdžiai trukdo savivaldybės tarybos nariui atstovauti jį išrinkusiems rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei.
Nustatė prieštaravimą įstatymui
Gegužės 18 dieną šiuo klausimu teismas priėmė sprendimą, pripažindamas, kad valdančiosios daugumos inicijuoti tarybos veiklos reglamento pokyčiai prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui – Vyriausybės atstovo apskrityje pareiškimas buvo visiškai patenkintas.
Teismas konstatavo, kad reglamento nuostatose įtvirtintos nepagrįstos procedūrinės kliūtys tarybos nariui pasinaudoti teise dalyvauti diskusijose tarybos posėdyje svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl tarybos sprendimų projektų, tarybos posėdžio metu klausti pranešėjų. Taip, teismo sprendimu, buvo apriboti ir susiaurinti konstituciniai tarybos nario įgaliojimai.
Teismo vertinimu, tokios apimties procedūrinių kliūčių sudarymas ir konstitucinių tarybos nario įgaliojimų susiaurinimas yra reikšmingas ir sudaro reikšmingą pagrindą konstatuoti, kad ginčijamomis reglamento nuostatomis yra pažeidžiamos Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintos tarybos nario teisės.
Taip pat teismas konstatavo, kad pagal Konstituciją savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai negali būti traktuojami kaip tokie, per kuriuos teritorinės bendruomenės įgyvendina savivaldos teisę. Savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų posėdžiuose yra rengiami atskiri klausimai savivaldybės tarybos posėdžiams. Pagrindinė savivaldybės tarybos veiklos forma vis dėlto yra savivaldybės tarybos posėdžiai.
Atsižvelgiant į tai, tarybos nario konstitucinė teisė ir pareiga atstovauti rinkėjams tarybos posėdžiuose negali būti apribojama ar susiaurinta tik dėl to, kad jis turi teisę dalyvauti tarybos vidinių struktūrinių padalinių veikloje.
Šis teismo verdiktas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Skųs teismo sprendimą
Kauno miesto savivaldybė žada pasinaudoti apskundimo teise.
Kaip 15min teigė Kauno savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė, pati taryba, priimdama reglamentą, siekė, kad tarybos posėdžių darbas visų pirma būtų konstruktyvus, racionalus.
Lygiai taip pat ir mūsų šalies Seimas statute yra įvedęs laiko apribojimus klausimams bei atsakymams.
„Jokiame aukštesnės galios teisės akte nėra reglamentuota, kiek konkrečiai turėtų trukti tarybos narių klausimai, kiek laiko skirti jų diskusijoms bei pasisakymams ir kiek kartų tai turėtų būti daroma. Taigi negalima teigti, kad toks reglamentavimas, kurį nustatė pati taryba, tvirtindama reglamentą, prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktų nuostatoms.
Lygiai taip pat ir mūsų šalies Seimas statute yra įvedęs laiko apribojimus klausimams bei atsakymams“, – rašoma R.Šimkaitytės-Kudarauskės pateiktame atsakyme 15min.
Kauno valdantieji toliau laikosi savo – jų nuomonės nekeičia net ir nepalankus teismo sprendimas.
