„Nemuno aušrą“ valdančiojoje koalicijoje keičiančiai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ turėtų atitekti ne tik Energetikos, bet ir Žemės ūkio bei Sveikatos apsaugos ministerijos.
Būtent pastarosios „atidavimas“ demokratams kelia daugiausia klausimų, kadangi ši buvo vienu iš valdančiųjų socialdemokratų prioritetų.
Jai iki šiol vadovavo Marija Jakubauskienė. Iš akademinio pasaulio į politiką atėjusi mokslininkė greičiausiai bus pakeista šiose pareigose.
„Laikom kumščius“
15min apie tai pirmadienį kalbėjosi su Juozu Oleku, kuris, be kita ko, pasvarstė ir apie pagrindinį pokytį Vyriausybė – premjero keitimą.
Pateikiame pokalbį su Seimo pirmininku ir vienu iš labiausiai patyrusių socialdemokratų.
***
– Ar jus nustebino tai, kad atiduodate Sveikatos apsaugos ministeriją demokratams?
– Žinote, visada bet ką atiduoti yra gaila, o sveikata man arčiau širdies negu bet kuri kita, pagal profesiją. Tai šiek tiek gaila, bet reikia suprasti, kad derybos yra tam tikrų nuolaidų kelias.
Iš tų visų variantų, kuriuos, kiek man žinoma, diskutavo, susidėjo, kad būtent sveikata dabar, atrodo, linksta prie demokratų atstovavimo.
– Taip, čia jau kaip ir patvirtinta, bet šiaip tai socialdemokratų prioritetinė ministerija buvo.
– Taip, yra. Bet čia yra derybos. Nuolaidų, kiek aš žinau, yra dėmesys platesnei sveikatai kaip aplinka, kur galbūt atsiras, matyt, kažkokie bus... Bet dar, kiek aš žinau, nėra tokio galutinio užtvirtinimo.
Mes dar tiktai trečiadienį turėsime galutinius variantus. Dar čia nereikėtų sakyti, kad jau taip yra, kaip dabar girdima.
– O gal ministrė neįtiko?
– Aš manau, kad ministrė, viena vertus, padarė tikrai daug gerų darbų, ypač saugant regionų ligonines, didinant prieinamumą, mažinant papildomus mokėjimus.
Bet sveikata yra tokia sritis, kur visada yra daugiau vilčių, norų negu galimybių. Šiuo atveju ir finansinė drausmė, sakykime, rezervo panaudojimas, kaip renkamas, ir, galų gale, man atrodo, lietuviškos įmokos nėra tokios europinės kaip kitose šalyse, kur sumokama už sveikatą.
Dar daug tokių vis liekančių problemų, kur galbūt yra tikėjimo, kad jas galima greičiau išspręsti. Turbūt tai verčia ieškoti didesnių galimybių, didesnių norų, kad tie dalykai būtų išspręsti.
– O tiko ar netiko socialdemokratams Marija Jakubauskienė?
– Aš sakau, čia nėra taip – tiko, netiko. Ji įgyvendino, įgyvendinėjo ir įgyvendinėja, dar turiu sakyti, socialdemokratų Vyriausybės programą. Aš jau paminėjau keletą pavyzdžių, tokių gana pozityvių, kurie yra įvykę, bet norai turbūt yra didesni. Ji gauna padėkų, palaikymo, bet ir iš socialdemokratų gauna tam tikros kritikos.
– Iš socialdemokratų gauna tam tikros kritikos?
– Paklausykit Vyriausybės valandas – žmonės ne tik sako, kad viskas čia gerai, nes sutvarkyta, bet ir pageidauja daugiau. Ilgą laiką vyko labai sudėtingos, o kartais peraugančios į ne visai korektišką bendravimą, derybos dėl apmokėjimo už viršplanines paslaugas.
Buvo nemažai kritikos ir ministrei, kodėl nesprendžia, ir, galų gale, išgirdom pažadą arba pirmus veiksmus padaryti, kad tos paslaugos apmokamos. Tai čia buvo labai konkrečios kritikos.
– O ji yra partinė? Ji įstojo į partiją galiausiai?
– Man atrodo, kad ne.
– Neįstojo?
– Taip, kol kas, man atrodo, bent kiek žinau, atrodo, kad ne.
– Supratau.
– Čia irgi toks gal ryšio nesustiprinantis faktorius.
– Aš irgi taip pagalvojau. Nežinau, o gal su Ruginiene susipyko?
– Man atrodo, ne. Aš nepastebėjau.
– O jūs pats kaip – ramus esate?
– Visada.
– Ramus, reiškia.
– Taip.
– O premjeras keisis?
– Lyg ir girdėjau šiandien pranešimą, kad partijos lyderis pasiruošęs prisiimti atsakomybę. Jis tą yra pasakęs, man atrodo, ir anksčiau, bet šiandien pakartojo žurnalistams atsakinėdamas į klausimus.
– Gaila Rugienės. Negaila jums žmogiškai? Paaukojo žmogus savo autoritetą, reitingą. Būtų buvusi visai nebloga ministrė, ar ne?
– Ji buvo ir nebloga premjerė. Gal bus dar, gyvenime nėra taip, kad viskas tiktai į vieną pusę. Man teko būti ir pozicijoje, ir opozicijoje, ir ministru, ir ne ministru.
– Bet jūs neturėjote tokių žemų reitingų niekada, jeigu gerai pamenu.
– Neįsivaizduokime, kad visada viskas bus tiktai su plojimais ir palaikymu. Visada tos kritikos bus. Neklysta tik tas, kas nedirba. O šiuo atveju aš manau, kad tikrai yra padaryta daug gerų darbų, padaryta ir tam tikrų klaidelių, kaip visada sakau, bet tai yra labai geros, brangios gyvenimo pamokos.
Premjerė dar pakankamai jauna, dar įvairių darbų dirbs. Man atrodo, žmonės, perėjus pirmam kritikos bangai iš opozicijos, kuri čia, paprastai buvo, prisimins ir tuos gerus darbus, kurie padaryti.
– O kodėl laukė Sinkevičius?
– Todėl, kad derybos nesibaigė.
– Bet tai čia metus laiko, galėjo jau iš karto tapti premjeru po Palucko. Kodėl dar laukė?
– Gal galėjo, bet jis turėjo įsipareigojimų labai daug dar ir Jonavos žmonėms. Aš manau, kad atidirbo. Dabar jau, kai liko tiktai pusmetis geras iki savivaldos rinkimų, galbūt tie sprendimai yra lengviau padaromi.
– Ai, tai dar pala, tai būtų buvę ir nauji rinkimai Jonavoje.
– Taip.
– Sakot, šito laukė?
– Vienas iš dalykų, kad pasitikrintų, pripratintų gal žmones, gal parengtų tą pamainą Jonavai. Yra daug dalykų, nes jis, man atrodo, tikrai vienas iš tų efektyvių lyderių, kuris sutvarkė rajoną.
Pasižiūrėkit, kaip Jonava yra į gerą pusę pasikeitusi. Tiek miesto sutvarkymas, tiek užimtumas, tiek įstaigų darbas. Aš manau, kad tas irgi svarbu.
– Bet, žinote, visada toks klausimas pats svarbiausias būna – ar bus geriau? Ar Sinkevičius bus geriau už Ruginienę?
– Visada darom pakeitimus su viltim, kad būtų geriau, o atsitinka gyvenime įvairiai, bet aš tikiu, kad jo ta patirtis, ko galbūt truputį trūko dabartinei premjerei, jo ta administracinė patirtis tikrai suteikia vilties, kad Vyriausybės darbas vyks dar sklandžiau ir galbūt kritikos mažiau bus, nes tos viešosios nuomonės formavimas irgi daro tam tikrą įtaką ir pačiam Vyriausybės darbui.
– Neišlįs kokie skeletai iš spintos?
– Aš jau manau, kad tiek jį čia kratė, perkratė, kad jau tikrai neturėtų.
– Tai, žodžiu, į gerą pokyčiai bus.
– Tikiuosi, Ramūnai, tikiuosi. Laikom kumščius.
– Ačiū jums už komentarus.
