2012-05-19 07:29

Laimutė Stankūnaitė: prieš dukros perėmimą treniravausi kilnodama advokato sūnų

„Norėčiau dovanų gauti baltą triušiuką. Ne, geriau du triušiukus. Tada jie turėtų mažų vaikučių ir aš galėčiau jais rūpintis“, – tokia svajone aštuonmetė Laimutės Stankūnaitės duktė ketvirtadienį vakare pasidalijo su savo seneliais Tatjana ir Stasiu Stankūnais.
Kadras iš filmo: Laimutė Stankūnaitė su dukrele
Kadras iš filmo: Laimutė Stankūnaitė su dukrele / Kadras iš filmuotos medžiagos.

Linksmą mergaitės čiauškėjimą nugirdau, kol telefonu vėlų ketvirtadienio vakarą kalbėjausi su L.Stankūnaite, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalistė Laima Lavastė.

Nors joms abiem – mamai ir dukteriai diena buvo be galo ilga ir kupina didžiulio streso, jos ilgai nėjo miegoti.

„Negalime atsidžiaugti viena kita. Jaučiuosi, lyg dukrytę būčiau pagimdžiusi antrą kartą. Tie septyneri metai nuo tada, kai aš su ja, dar kūdikiu, išėjau iš Kedžių namų, buvo nesibaigiančių kovų dėl vaiko metai.

Mes pagaliau kartu. Ir dabar jau visiems laikams“, – susijaudinusi „Lietuvos ryto“ žurnalistei kalbėjo moteris. Prieš miegą dukrai ji paskaitė pasaką apie Pelenę ir užmigdė.

Paklausta, ar žinojo iš anksto, kada bus antrą kartą bandoma grąžinti dukterį, L.Stankūnaitė atsakė teigiamai.

„Taip, šią datą žinojau jau kurį laiką. Tam buvo ilgai ruoštasi, gal nuo kovo 23 dienos, kai nepavyko pirmas perdavimas. Aš važinėjau ne į vieną pasitarimą su policijos pareigūnais, antstole, vaiko teisių apsaugos specialistais.

Buvo aišku, kad šįkart ruošiamasi labai kruopščiai ir nebebus traukiamasi atgal. Prieš dieną man teko ir pasitreniruoti – pakilnoti taip pat aštuonmetį mano advokato sūnų. Jis 10 kilogramų sunkesnis už mano dukrelę, kuri sveria 40 kilogramų, todėl jos svorio net nepajutau. Atrodo, kad nešiausi kaip plunksnelę“, – sakė laiminga mama.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą