Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 27d. 20:37

Laisvės aikštės rekonstrukcija atvėrė istorines Panevėžio miesto detales

Laisvės aikštės rekonstrukcija Panevėžyje
Luko Varanausko nuotr. / Laisvės aikštės rekonstrukcija Panevėžyje

Panevėžyje, vykdant Laisvės aikštės su prieigomis rekonstrukcijos projektą, po asfalto frezavimo darbų, nuo Š.Mero g. link Klaipėdos g. ir nuo Panevėžio bataliono g. link Vasario 16-osios g. atkastas senovinis grindinys ir dalis namo pamatų.

Derina planus

Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologas Dovilas Petrulis naujienų portalui JP patikslino, kas atrasta, kasant gatvės dangą priešais Fotografijos galeriją.

„Kol kas galiu pasakyti, kad atkasta senovinio grindinio XVIII–XIX amžiaus grindinio liekanos ir senovinio namo pamatai. Žvalgomieji kasinėjimai vykdyti 27 kv. metrų plote. Šiuo metu deriname planus su paveldosaugininkais ir aiškinamės, kaip elgtis, ar išsaugoti demonstravimui grindinio ir pamatų liekanas“, – pasakojo archeologas.

Mena net XVII amžių

Kraštotyros muziejaus archeologas D.Petrulis prisiminė, kad Laisvės aikštėje žvalgomieji archeologiniai tyrimai apėmė maždaug 60 kv. metrų.

„Archeologiniai tyrimai Laisvės aikštėje prasidėjo gegužės 20 dieną. Buvo iškasti šurfai, kurių dydžiai – 1,5×1,5 metrai. Tirtas kultūrinis sluoksnis, atkasti grindinių fragmentai, keramikos liekanos, kurie priskiriami XVIII, XIX ir XX amžiams.

Pačioje Laisvės aikštėje, priešais miesto Savivaldybės centrinį įėjimą, atkastas grindinys, siekiantis dar 18 amžių.

Jis išklotas netaisyklingos formos lauko akmenimis, surištais smulkiais, mažais akmenukais. Grindinio plyšiuose archeologai aptiko ir daugiau žinučių iš praeities – XVII–XVIII amžių siekiančių keramikos dirbinių šukių bei 1730 metų carinę monetą – smulkų to meto pinigą“, – sakė muziejininkas D.Petrulis ir tęsė pasakojimą apie kasinėjimus šalia Panevėžio rajono Savivaldybės, Vasario 16-osios gatvėje:

„Atkasti palaikai ir jie gali priklausyti XVII amžiui. Tai gali būti evangelikų liuteronų kapinės, nors iki šiol manyta, kad šios religinės konfesijos atstovai laidoti senose miesto kapinėse Sporto gatvėje. Nepanašu, kad tai būtų užkastos raudonojo teroro aukos, kaip anksčiau manyta. Palaidojimo būdas būdingas kapams. Sovietų valdžia ir jos represinės struktūros vargu ar savo aukas būtų taip laidoję miesto centre, veikiau būtų išvežę už miesto.“

Kraštotyros muziejaus archeologas prisiminė, kad Laisvės aikštėje žvalgomieji archeologiniai tyrimai apėmė maždaug 60 kv. metrų.

Gali būti ir daugiau

Muziejininkas D.Petrulis paaiškino, kodėl atkasti palaikai gali priklausyti evangelikams liuteronams:

„Sprendžiu pagal palaidojimo charakteristiką. Tiksliau viskas paaiškės, kai atkastieji palaikai bus perduoti išsamiau ištirti Vilniaus universiteto antropologijos fakultetui. Po tyrimų jie bus perlaidoti. Beje, šioje vietoje, jei kasinėjimai bus tęsiami, palaikų gali būti ir daugiau.“

Archeologiniai tyrimai

Laisvės aikštėje archeologiniai tyrimai buvo atlikti 2007 metais. Jie vyko šiaurinėje Laisvės aikštės dalyje. Tuomet čia vyko tos aikštės dalies rekonstrukcijos darbai, o priešais J.Miltinio dramos teatrą buvo ruošiama vieta režisieriaus Juozo Miltinio paminklui.

Archeologiniai tyrimai vyko bendrame 95 kv. metrų plote. Buvo atrastas XX a. pradžios inžinierinio įrenginio vandeniui nutekėti liekanos bei pavienių XIX a. vidurio daiktų liekanos. Archeologinius tyrimus atliko archeologė Alfreda Petrulienė.

Dar vieni archeologiniai žvalgomieji tyrimai Laisvės aikštėje vyko 2008 metais. Tada miesto istorinėje dalyje esančio kultūros paveldo objekto Laisvės a. 1 apsauginėje zonoje buvo pradėti gyvenamosios-komercinės paskirties pastato Laisvės a. 2 infrastruktūros parengiamieji darbai. Laikantis statybos darbų nekilnojamoje kultūros vertybėje, įvykdyti archeologiniai žvalgomieji tyrimai. Juos taip pat prižiūrėjo archeologė A.Petrulienė.

Archeologinių tyrinėjimu metu ištirtas bendras 127 kv. metrų plotas. Išlikusio kultūrinio sluoksnio vietose rasta: šulinyje – XVIII a. pabaigos keramikos, XIX a. molinių, stiklinių indų šukių. Nemažai XX a. pradžios buities daiktų, jų detalių, aptiktos dvi XIX a. pabaigos–XX a. pradžios žalsvo stiklo rašalinės.

„Jūsų Panevėžys“/www.jp.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min