Vilnių kertanti Neris iki šiol taip ir netapo itin svarbia miesto dalimi, kur verda gyvenimas. Nors prikurta įvairiausių planų ir projektų, kaip būtų galima Nerį atgaivinti, iki šiol upe tebeplaukioja garlaivis „Ryga“, vienas kitas mažesnis laivelis, o naujai įsigytą prieplauką miestui pavyko išnuomoti tik po kelių mėnesių.
Anot sostinės vicemero Romo Adomavičiaus, prasideda dar vienas etapas, kurio metu tikimasi susitarti, kaip galima būtų atgaivinti Nerį ir jau kitąmet matyti joje plaukiojant kur kas daugiau laivų. Kartu su savivaldybe šį klausimą sprendžia ir Aplinkos bei Susisiekimo ministerijos, Vidaus vandens kelių direkcija, laivybos entuziastai.
Vicemero teigimu, jau pavyko išsiaiškinti kai kuriuos neaiškumus ir suderinti reikalavimus, ką Neryje galima daryti, o ko – ne. „Paaiškėjo, kad galime išvalyti sąnašas Neries dugne, aplinkosaugininkai tam netrukdo. Susisiekimo ministerija ketina rasti lėšų tai padaryti tokioje upės atkarpoje, dėl kurios sutarsime. Gal ta atkarpa nebus iš pradžių labai ilga, nes lėšų trūksta“, – sakė vicemeras.
Pasak R.Adomavičiaus, pirmiausia reikia išvalyti sąnašas ir pažymėti vandens kelią, o tuomet į
Reikia laivus taikyti prie upės, o ne upę prie laivų. Teisingas pasakymas, nėra ką ir pridurti, – sakė R.Adomavičius.
procesą turėtų įsijungti vandens transporto entuziastai, kurie pasirūpintų, kad Nerimi plaukiotų daugiau laivų.
„Vilniaus savivaldybė turi pasirūpinti prieplaukomis, kartu su kitomis institucijomis imtis žiemos uosto rekonstrukcijos, kitos infrastruktūros įrengimo“, – aiškino sostinės mero pavaduotojas.
Jau kitą savaitę ketinama nuspręsti, kokią Neries atkarpą reikėtų gaivinti pirmiausia. Sąnašų upėje valymui ir vandens kelio žymėjimui, anot vicemero, didelių lėšų nereikia, tam esą pakaks apie 200 tūkst. Lt, dar apie 70 tūkst. Lt Vidaus vandens kelių direkcija turėtų priežiūrai skirti kasmet. „Tai yra juokingos lėšos, palyginti su tuo, kiek yra skiriama Nemuno laivybos kelio priežiūrai. Ta suma siekia apie 10 mln. Lt per metus“, – teigė R.Adomavičius.
Vicemero įsitikinimu, iki šiol laivybos atgaivinimas Neryje strigo ir dėl nerealių norų. Esą norėta turėti 1,20 m gylio farvaterį (laivybinį vandens kelią vandens telkinyje). Dabar sutarta, kad farvaterio gylis sieks 70 cm, nes tiek užtenka Neryje plaukioti plokščiadugniais laivais.
„Kaip pasakė vienas iš pasitarimo dalyvių: reikia laivus taikyti prie upės, o ne upę prie laivų. Teisingas pasakymas, nėra ką ir pridurti“, – sakė R.Adomavičius.
