Dabar populiaru
Publikuota: 2012 balandžio 14d. 13:00

Laivybos plėtra Lietuvos upėse – vėžlio žingsniu

Laivas Nemune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Laivas Nemune

Valstybės įmonėje Vidaus vandens kelių direkcijoje (VVKD) balandžio 11 d. susirinkę Susisiekimo ministerijos, Lietuvos saugios laivybos administracijos ir prie Nemuno upės įsikūrusių savivaldybių atstovai Lietuvos vidaus vandenų kelių infrastruktūros plėtros koordinacinės tarybos posėdžio metu diskutavo apie laivybos Lietuvos vidaus vandenų keliais perspektyvas.

VVKD generalinio direktoriaus Gintauto Labanausko teigimu, tie faktoriai, kad vidaus vandenų transportas yra ekologiškas, labiausiai tausojantis aplinką ir apie du kartus pigesnis už krovinių gabenimą sausumos keliais, skatina galvoti apie efektyvesnės krovininės laivybos Nemuno upe vystymą.

„Dėl transporto spūsčių Europa praranda apie 45 milijardus eurų per metus, – teigė direktorius, – todėl ten vidaus vandens transportui kaip alternatyviam krovinių gabenimo būdui skiriamas didelis dėmesys.“

Nėra tinkamos infrastruktūros

Mūsų šalyje šiuo metu krovinių gabenimas vidaus vandens keliais vyksta vangiai, nes trūkstant lėšų neįmanoma sukurti tam reikalingos infrastruktūros. Kaip vieną iš būdų gauti reikiamų lėšų vidaus vandens kelių infrastruktūros plėtrai, koordinacinė taryba apsvarstė galimybę prašyti tam tikros dalies akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus bei tepalus, nes į šį fondą patenka ir vidaus vandenų transporto priemonių, kurių šiuo metu yra registruota apie 60 tūkst., sunaudotų degalų mokesčiai. Šiuo metu lėšos skiriamos tik sausumos kelių fondui.

G.Labanauskas pastebėjo, kad VVKD užsakymu dar 2006 m. buvo parengta galimybių studija, kurioje buvo visapusiškai išnagrinėtos galimybės šalyje sukurti vieningą vidaus vandenų kelių sistemą Nemunu ir Kuršių mariomis.

2008 m. studijos pagrindu Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis rekonstruota Kauno keleivinė prieplauka, o Uostadvario vidaus vandenų uoste pastatyta stacionari bei mobili krantinės su aikštele keleiviniams laivams aptarnauti.

Šiais metais baigus rekonstruoti ilgaamžes bunas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelio E41 ruože Kaunas–Atmatos žiotys 20 km ruože žemiau Jurbarko tilto iki Viešvilės bus užtikrinti vandens kelio garantiniai matmenys, sustabdyta krantų ir upės dugno erozija, sumažintas tranzitinių nešmenų nusėdimas. Planuojama, kad sudarytos geresnės laivybos sąlygos paskatins krovininę ir keleivinę laivybą.

Iškils krovininė prieplauka

Kalbėdamas apie naujausius projektus, G. Labanauskas minėjo netrukus prasidėsiančius naujos krovininės prieplaukos Marvelėje, Kaune statybos darbus.

„Nors pasirengimas šiems darbams užtruko trejus metus, – teigė direktorius, – dabar jau darbai turėtų vykti sklandžiai“. Pirmajame etape bus pastatyta 120 m ilgio krantinė, privažiavimo kelias ir prieplaukos aikštelė su kieta danga bei būtiniausia infrastruktūra prieplaukos saugiam eksploatavimui. Prieplaukos ir krovinių aikštelės statyba kainuos apie 9,7 mln. litų, iš kurių 85 proc. finansuos Europos Sąjungos fondai. Ateityje minimalus plukdomų krovinių kiekis galėtų siekti 500 tūkst. tonų per metus.

Dar vienas perspektyvus projektas – pramoginės laivybos Nerimi atgaivinimas Vilniaus mieste. Vilniaus miesto savivaldybė jau suplanavo teritorijas uostui su stacionaria krantine ir 6 mobilioms prieplaukoms su aptarnavimu. Iš 16 km ilgio vidaus vandenų kelio šiais metais bus pradėta eksploatuoti 7 km atkarpa nuo Karaliaus Mindaugo tilto iki Valakampių. Šiam ruožui įrengti ir prižiūrėti prireiks apie 250 tūkst. litų.

Pirks 10 krovininių baržų

Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos direktorius Jonas Ragauskas teigė, kad asociacijos veikla pagrįsta konkrečių projektų sprendžiant Nemuno upės teritorijos ekologinius, socialinius ir ekonominius klausimus kūrimu.

Asociacija siekia sudaryti kuo palankesnes verslo sąlygas vystyti Lietuvoje primirštą upių transporto rūšį, ieško transporto priemonių gamintojų ir krovinių vežėjų upėmis bei siekia su jais ilgalaikio bendradarbiavimo.

Vienas iš perspektyviausių investicinių projektų parengtas kartu su Olandijos kompanija „Trico“, kurio vertė siekia 36 mln. eurų (124,3 mln. litų). Numatyta įsigyti apie 10 naujų krovininių baržų, kurios ateityje Nemunu galėtų pergabenti mažiausiai 2 mln. tonų krovinių per metus.

Taip pat su uždarąją akcine bendrove „Margasmiltė“ jau pasirašyta sutartis dėl anhidrito skaldos ir jo produktų  pervežimo vidaus vandenų keliais. Šalys planuoja, kad 2013 m. vandens keliais iki Klaipėdos ar kito pasirinkto uosto Baltijos jūroje būtų pervežama ne mažiau kaip 300 tūkst. tonų anhidrito, o ateityje net iki 800 tūkst. tonų per metus.

Koordinacinės tarybos nariai atkreipė dėmesį, kad įvairių infrastruktūros projektų įgyvendinimas neretai stringa dėl aplinkosaugos reikalavimų, todėl nutarta kreiptis į Vyriausybę su siūlymu sudaryti tarpžinybinę darbo grupę, kuri padėtų rasti kompromisinius sprendimus.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min