2010-03-06 12:12

Landsbergis: Lietuva laiko savo tapatybės egzaminą

Lietuva susiduria su akivaizdžia ideologine ekspansija iš Rytų, kuria siekiama pirmiausiai palaužti šią valstybę, kurią Rytų kaimynė suvokia kaip „kietą riešutėlį“, ir taip žengti pirmąjį žingsnį buvusių įtakos sferų – nuo Tolimųjų Rytų iki Eurazijos vakarų Karaliaučiuje – atkūrimo link, įsitikinęs prof. Vytautas Landsbergis.
Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Aš matau planą didelės ideologinės, energetinės ir kitokios ekspansijos būtent Baltijos kryptimi. Tai ir vamzdžiai, ir „misraliai“, ir manevrai, ir branduolinės raketos mūsų pašonėje, kurios tuoj pat gali atsirasti. Kad mes bent mintyse mąstytumėme, kad esame visiški bejėgiai. Taip, kaip po Kovo 11–osios, kai aplink parlamentą važinėjo tankai ir šarvuočiai su atidengtais kulkosvaidžiais į mūsų langus. Nors nešaudė, bet demonstravo. Ir tai buvo karas. Ideologinis karas“, – teigė V.Landsbergis.

Jo įsitikinimu, šis ideologinis karas dabar yra stiprinimas, rodant, esą Lietuva yra bejėgė ir niekas jos neapgins. Profesorius taip pat pažymėjo, kad Lietuva šiuo metu laiko savo tapatybės egzaminą, kuriai iššūkį pastaruoju metu kelia ne vienas akivaizdus reiškinys.

„Lietuva jau dabar laiko savo Kovo 11–osios tapatybės egzaminą. Taip pat ir amžinosios tapatybės, kuri yra tautos ir tevynės laisvė kaip vertybė. Matome visokias atakas prieš tą vertybę. Klausiama, o ar reikėjo? Ar verta? Gal reikia dairytis į kitus dievus, į kitas vertybes?“, – šeštadienį įvykusiame Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) tarybos suvažiavime retoriškai klausė profesorius.

Pasak V.Landsbergio, yra keletas šalies tapatybę pažeidžiančių ženklų. „Nesiliauja kaimyninės šalies, kuri po Antrojo pasaulinio karo buvo pavergusi ir prisijungusi Lietuvą, pastangos perrašyti istoriją, kaip ir pastangos propagandiškai skverbtis į mūsų piliečių sąmonę“, – dėstė europarlamentaras. Pasak jo, vienas iš pastarojo meto pavyzdžių – tai siūlymas „Gazpromo“ lėšomis kūrenti amžinąsias ugnis ne kurių nors kitų, o per Lietuvą žygiavusios Raudonosios armijos karių atminimui.

Profesorius taip pat atkreipė dėmesį į vietinio lenkiško nacionalizmo Rytų Lietuvoje reiškinių, kai piliečius stengiamasi skaldyti tautiniu pagrindu, o Vilnius pristatomas „Lietuvos aneksuota“ žeme. V.Landsbergio įsitikinimu, „tai susišaukia ir su Rusijos nacionalistų grasinamaisiais išpuoliais prieš Kovo 11–osios Lietuvos integralumą ir teritorinį vientisumą“.

Partija panašėja su kitomis?

Kalbėdamas apie atakuojamą Lietuvos tapatybę, prof. V.Landsbergis taip pat kvietė susirinkusius partiečius susimąstyti, kaip yra su pačios Tėvynės sąjungos tapatybe. „Ar mes nesupanašėję su mūsų politiniais konkurentais, kuriuos puošia daugybė visokių neskaidrumų - ideologinių, materialinių, finansinių, korupcinių ir t.t.“, - kalbėjo europarlamentaras.

Jis apgailestavo, kad tenka girdėti, jog požiūris, kad pinigais galima daryti politiką, gauti postą net pačioje partijoje, „skverbiasi į mūsų tarpą“. Profesoriaus įsitikinimu, tokios kalbos rodo, kad problemos nėra išspręstos.

„Neišsprendėme problemų, kurios ėdė valstybės sistemą. Tokių, kaip partijos finansavimas – skaidrus arba neskaidrus. Taip pat iš nežinomų šaltinių mūsų konkurentų gaunami pinigai. Kontroliniai mechanizmai, kuriuos būtų galima įvesti, iki šiol neįvesti, nors tariamai mes turime valdžią. Laikas eina. Rinkiminių kampanijų lėšos – visa tai tuoj pat bus darbotvarkėje. Nejau negalėjome pasitvarkyti?“ – teiravosi prof. V.Landsbergis.

Jis pabrėžė, kad buvo daug žadėta priimti antikorupcinius įstatymus, kovoti prieš „šią Lietuvos ligą ir nelaimę“. Tačiau praėjo daug laiko, o jokių pastangų nematyti.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą