Asociacijos „Investuotojų forumas“ valdybos pirmininkas, advokatas Rolandas Valiūnas negailėjo kritikos šalies valdžiai ir tikino, kad ji deda per mažai pastangų užsienio investuotojams pritraukti.
„Jeigu Lietuvai pavyktų bent kiek pakeisti situaciją – o pastaraisiais metais nepaisant garsių lozungų ir bandymų, esminių pokyčių nebuvo įvykę – tai galėtų tokios mažos šalies kaip Lietuva ekonomikai turėti esminę įtaką“, – sakė R.Valiūnas. Jis išreiškė viltį, jog į forumą susirinksiantys pranešėjai, stambių korporacijų atstovai atkreips dėmesį į Lietuvą, tačiau patikino, kad vien šio renginio pritraukti investuotojams neužteks. „Reikia tiek valdžios, tiek verslo pastangų šioje srityje“, – aiškino R.Valiūnas.
„15min“ kalbintas Ūkio ministras Dainius Kreivys reiškė santūrų optimizmą ir kalbėjo apie netruksiančias ateiti investicijas. Anot D.Kreivio, per pastaruosius ketverius metus užsienio investicijos sudarė sąlygas Lietuvoje sukurti 3500 darbo vietų. Ministro prognozėmis, per artimiausią pusmetį turinčios atkeliauti investicijos paslaugų sektoriuje sukurs 800 darbo vietų. Pasak D.Kreivio, čia bus reikalingi kvalifikuoti specialistai, kurių alga sieks 6000 Lt ir daugiau.
Pažėrė kritikos
Pasak asociacijos „Investuotojų forumas“ valdybos pirmininko R.Valiūno, kalbant apie užsienio investicijas, valdžios pastangų pasigendama. „Vyriausybė supranta įvairių dalykų reikalingumą. Bet ar laiko stoka, ar įvairių aplinkybių įtaka lemia tai, kad daugybė žingsnių nepadaromi“, – kalbėjo asociacijos pirmininkas.
Jis tikino, kad Lietuvoje nepakankamai gerai sureguliuoti darbo santykiai. „Akivaizdu, kad ir Darbo kodeksas, ir kiti įstatymai darbuotojui palankesni nei darbdaviui“, – aiškino R.Valiūnas. Jis užsiminė apie neva netinkamą socialinio draudimo mokesčių reguliavimą, ypatingai pabrėžė užsieniečiams nepalankų migracijos įstatymą.
„Jei darbuotojas yra iš trečiosios šalies, tam, kad jis galėtų atsigabenti šeimą į Lietuvą, jam reikia čia padirbti du metus. Tik tada bus svarstoma, ar jam bus leista tai padaryti“, – sakė R.Valiūnas. Asociacijos pirmininkas užsiminė, jog yra keletas pavyzdžių, kai stambių investuotojų atstovams nebuvo leista į šalį atsivežti šeimos.
„Seime vėl svarstomas šis projektas, bet jis susilaukė pasipriešinimo dėl absoliučiai nesuprantamų dalykų. Žmonės maišo įmonių vadovus, kvalifikuotus darbuotojus su ekonominiais migrantais, – kalbėjo R.Valiūnas, – naivu iki graudumo.“
Žmonės maišo įmonių vadovus, kvalifikuotus darbuotojus su ekonominiais migrantais, – R.ValiūnasJis taip pat kalbėjo apie Vilniaus oro uosto problemas. Pasak R.Valiūno, Vyriausybė turėtų imtis esminių priemonių jam atgaivinti. „Jeigu verslininkai, kurie labai užsiėmę, turi atskristi į Vilnių per Rygą, tai labai tikėtina, kad jie Rygoje ir pasiliks“, – sakė jis.
Dar vienas svarbus dalykas, pasak asociacijos pirmininko, yra žemės klausimai. „Užsienio investuotojas, jei nori gauti žemės sklypą, gamyklos, objekto statybai, žemės tvarkymo klausimai gali trukti kiek tik nori – metus, du, ilgiau“, – apie užsienio investuotojų Lietuvoje laukiančias biurokratijos džiungles kalbėjo R.Valiūnas. Pasak jo, kitose šalyse, tokie dalykai užtrunka keletą savaičių, todėl galimų investuotojų sprendimas dažnai būna ne Lietuvos naudai.
Ministras regi šviesą
Ūkio ministras D.Kreivys tikino, kad situacija šalyje gerėja. „Galbūt praeitais metais ir visus tuos aštuonis metus, kai valdė šalį kitos politinės jėgos, taip ir buvo. Tačiau su nauja Vyriausybe - kiti vėjai“, – aiškino D.Kreivys.
Pasak jo, yra aiškiai išskirtos sritys, į kurias siekiama pritraukti naujų užsienio investuotojų, o Vyriausybė yra pasiruošusi jiems padėti. „Esam pasirengę teikti valstybės paramą, skirti Europos Sąjungos lėšas toms įmonėms, kurios kurs darbo vietas, ypatingai paslaugų sektoriuje. Esame pasiruošę užsienio investuotojams suteikti visą paramą sprendžiant biurokratines kliūtis, padėti surinkti kvalifikuotus darbuotojus, parengti reikalingus žmones“, – tikino ministras.
Ateinančių neišduoda
Paklaustas, į kokias ūkio šakas labiausiai reikėtų skatinti užsienio investicijas, R.Valiūnas aiškino, kad kiekviena šalis svajoja apie aukštąsias technologijas. „Bet Lietuvoj, matyt, džiaugtumėmės investicijomis į bet kurias ūkio šakas. Be abejo, aplinką teršiančios investicijos nėra mūsų prioritetas“, – pastebėjo R.Valiūnas. Jo teigimu, galima orientuotis į aukštąsias technologijas, bet nereikėtų pamiršti ir, pavyzdžiui, gamybos įmonių.
Asociacijos pirmininkas užsiminė, kad žino apie keletą į Lietuvą ateinančių investuotojų, tačiau apgailestavo neturintis teisės jų dabar įvardinti. Potencialių investuotojų neskubėjo atskleisti ir Ūkio ministras. „Kitą ar dar kitą savaitę turėtume pranešti. Vykstančios derybos yra konfidencialios iki tol, kol užbaigiamos“, – paaiškino jis.
Paklaustas, ar tai bus naujas bankas, apie kurio atėjimą praėjusią savaitę užsiminė Ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis, D.Kreivys buvo nekalbus: „Visko bus, kitą savaitę pranešim.“ Paklaustas, kada Lietuvoje galima tikėtis užsienio investicijų augimo, D.Kreivys kalbėjo, jog prognozuoti nelengva, nes už lango tvyro ekonominė krizė. „Tačiau mes šiandien jaučiame, kad investicijos į paslaugų sektorių yra patrauklios. Tarptautinės kompanijos mažina sąnaudas, ieško, kur perkelti paslaugų padalinius, tai – mums didelė galimybė, – tikino ministras, – Negaliu pasakyti, kad pasieksime praėjusių metų rodiklius, bet galvoju, kad ilgainiui perspektyvoj išvažiuosim į priekį.“
Švedai aktyviausi
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 2009 m. sausio 1 d. sudarė 31,48 mlrd. Lt – tai 11,3 proc. Mažiau nei 2008 m. sausio 1 d. (35,50 mlrd. Lt).
Lietuvoje daugiausia yra investavę šių šalių investuotojai: Švedijos – 5,30 mlrd. Lt (16,8 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų), Vokietijos – 3,17 mlrd. Lt (10,1 proc.), Danijos – 2,75 mlrd. Lt (8,7 proc.), Estijos – 2,40 mlrd. Lt (7,6 proc.), Nyderlandų – 2,11 mlrd. Lt (6,7 proc.), Latvijos – 1,95 mlrd. Lt (6,2 proc.).
