Vėliau atminimo laužas uždegtas Nepriklausomybės aikštėje, šalia parlamento.
Čia prisimintos visos Sausio 13-osios įvykių aukos. Skambėjo Ugnės Valinčiūtės atliekama Ievos Narkutės daina „Raudoni vakarai“, Andrius Mamontovas sudainavo „Laužo šviesą“ ir pats dainos pabaigoje uždegė deglą.
Paskui prie parlamento rūmų pastatytą sceną perėmė sąjūdiečiai.
Lietuvos himną giedojo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas europarlamentaras Vytautas Landsbergis ir dainininkas Arvydas Vilčinskas. Tiesa, dainininkas supainiojo himno žodžius ir vietoje žodžio „meilė“ Nepriklausomybės aikštėje nuskambėjo „s..eilė“.
Savo kalboje V.Landsbergis džiaugėsi, kad Lietuva visam pasauliui savo kova už laisvę parodė teisingumo kelią.
Jis atsiminė, kaip per sausio įvykius savo užrašinėje pažymėjo, kad Lietuva liks, net jei tąkart ir būtų buvę pralaimėta.
„Bet mes dar turime atsilaikyti prieš baisesnį ginklą negu tankai. Mus naikins nedorovingumu, mus naikins girtavimu,
mus naikins nusiminimu ir nemeile. Nesuniekšėkime. Geriau yra pavargti, negu parduoti sąžinę. Mažiausia, kam reikia pavydėti, tai išdavikams“, – savo užrašą iš praeities prie Seimo skaitė V.Landsbergis.
Jis pripažino, kad buvo labai tikslus, nes Lietuva buvo bandyta visomis išvardintomis negandomis.
Tiesa, dabar, anot V.Landsbergio, apklausos rodo, kad nuolat nelaimingiausia tauta laikyta Lietuva pradėjo demonstruoti opimizmą.
„Matosi, kad viskas gerėja. Ir oras šiandien geras: nei lyja, nei sninga. Vyriausybę, pasirodo, išsirinkome gerą“, – ironizavo europarlamentaras.
Tuo tarpu išdavikai, pasak V.Landsbergio, tikėjosi įtakos, turto ir pagarbos, tačiau pelnė tik pasmerkimą, ir net dabar, po 20 metų, jų tebeieško teisingumas.
Vėliau kalbėjęs Seimo narys Povilas Urbšys savo kalbą skyrė visiems tiems, kurie sako, kad Sausio 13-ąją kovojo „ne už tokią Lietuvą“.
Jis pripažino, kad galima pykti, jog Seimo vicepirmininku dabar tapo „nusikalstamos grupuotės narys“, tačiau priminė visiems, kad Sausio 13-ąją buvo gintas ne pastatas, o nuo priesaikos ginti ir saugoti Tėvynę niekas nuo tų laikų nėra atleistas.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
