Išskirtinį interviu „Lietuvos žinioms" vakar davęs Vyriausybės vadovas A.Kubilius pabrėžė, kad ekonominė valstybės situacija yra įtempta ir tikėtis greito atsigavimo nederėtų. Anot jo, šiuo sudėtingu laikotarpiu svarbiausia užtikrinti finansinį stabilumą. Kad valstybė nebankrutuotų, turime imtis priemonių biudžetui papildyti ir jo išlaidoms sumažinti. Premjeras neatmetė galimybės, kad dėl to teks atsisakyti ketvirtadalio valdininkų paslaugų, dešimtadaliu mažinti jų atlyginimus, pensijas ir kitas socialines išmokas.
Strateginis Vyriausybės tikslas – iš krizės išeiti su euru. A.Kubilius viliasi, kad bendrą Europos Sąjungos valiutą galėsime įsivesti 2012 metais. Apie lengvesnį gyvenimą, ekonomikos augimą galėsime galvoti tik maždaug 2011-aisiais.
Pensijos mažės 10 proc.
– Vyriausybė siūlo 2 proc., iki 21 proc., didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Dėl to brangtų dauguma prekių ir paslaugų, mažėtų vartojimas, įplaukos į „Sodrą". Nuo šių metų pradžios pakeltas PVM tarifas lauktų rezultatų nedavė – pirmaisiais mėnesiais surinkta tik kiek daugiau nei 80 proc. planuotų pajamų. Kodėl dabar tikimasi gerokai padidinti biudžeto įplaukas?
– Per pirmąjį šių metų pusmetį dalis planuotų pajamų į biudžetą nebuvo surinkta ne dėl mokestinių pakeitimų, o dėl didesnio, nei anksčiau manyta, ekonomikos nuosmukio. Panaši situacija susiklostė ir gretimose valstybėse. Nesurenkant suplanuotų pajamų, didėja biudžeto skylės. Didžiosios Europos valstybės, JAV gali sau leisti turėti 10 proc. ar didesnį biudžeto deficitą, nes jį finansuoja skolindamosis. Metų pradžioje Lietuvos galimybės skolintis tarptautinėse rinkose buvo labai ribotos, todėl vienintelis mums likęs kelias buvo mažinti biudžeto išlaidas ir didinti pajamas.
Šiuo metu reikalinga dar viena biudžeto konsolidacija. Kaip ją vykdyti – didinti PVM, mažinti valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimus, pensijas ar motinystės išmokas – diskusijų klausimas. Išlaikyti „protingą" biudžeto deficitą būtina, kad mūsų neištiktų ant bankroto ribos balansuojančios Latvijos likimas.
– Ekspertai perspėja, kad mūsų krašto laukia itin sunkus ruduo ir pirmoji kitų metų pusė. Ko galime tikėtis: pensijų ir kitų socialinių išmokų mažinimo, biudžeto apkarpymo, dar vieno mokesčių didinimo, kreipimosi į Tarptautinį valiutos fondą?
– Siekiant artimiausiais metais įsivesti eurą, norint išlaikyti pasitikėjimą Lietuva tarptautinėse rinkose ir svarbiose finansinėse institucijose, kitąmet valstybės biudžetą reikėtų mažinti 4–5 proc. – apie 4–4,5 mlrd. litų. Kaip tai padaryti, stebuklingų receptų neturime. Ateityje gali tekti 20 proc. mažinti biurokratų skaičių, 10 proc. apkarpyti valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimus ir socialines išmokas: pensijas, motinystės išmokas, pašalpas.
Išeičių mažai
– Skundžiamasi, kad krizės naštą valdžia bando perkelti daugiausia ant paprastų žmonių pečių. Pavyzdžiui, Seimas po pateikimo pritarė motinystės pašalpų mokėjimo tvarkos pakeitimams, tačiau atmetė įstatymą, kurį priėmus mažėtų politikų, teisėjų, valdininkų atlyginimai.
– Manau, kad Seimas pasitaisys. Vyriausybė pakoreguos atmestą įstatymą ir grąžins jį svarstyti. Nepriimti šio įstatymo būtų klaida, nes tada reikėtų ieškoti kitų būdų taupyti. Dėl to labiau spaustis turėtų mokytojai, kultūros darbuotojai, pensininkai.
– Profsąjungų atstovai ketvirtadienį ketina pradėti neterminuotą bado akciją. Kaip malšinsite visuomenės nepasitenkinimą?
– Vyriausybė priėmė ir Seimui įvairius sprendimus pateikė teigdama, kad tai tik siūlymai, ir kviesdama dėl jų diskutuoti.
Į Vyriausybę dėl to kviečiamės pasikalbėti profsąjungų atstovus. Protestuoti prieš viską nesunku, tačiau kyla klausimas, ar profsąjungoms rūpi paprastų žmonių gyvenimo perspektyvos ir kas būtų, jei Vyriausybė nesiimtų reikiamų veiksmų? Atsakymas paprastas: Lietuva turėtų tokių bėdų, kurių jau turėjo Argentina ar Islandija. Galimi problemų sprendimo būdai yra riboti, tačiau siūlome profsąjungoms dėl jų tartis.
Elektros kaina – įkandama
– Susidaro įspūdis, kad Vyriausybė ir Seimas dėl LEO LT trypčioja vietoje. Kodėl delsiama?
– Tikrai nedelsiama. Priešingai, Vyriausybė Seimui pateikė įstatymus, reikalingus, kad ministrų kabinetas galėtų naudingiausiai valstybei ir visuomenei nulemti LEO LT likimą. Norėdama išspręsti šį klausimą Vyriausybė srankose privalo turėti instrumentus.
Pritariu iki šiol deklaruotoms „NDX energijos" vadovo Igno Staškevičiaus mintims, kad reikėtų išsiskirstyti gražiuoju. Tačiau tam būtinas atitinkamas įstatymas. Jei kartais su privataus kapitalo valdytojais nepavyktų susitarti gražiuoju, jis suteiktų valstybei galimybę įgyti du trečdalius LEO LT akcijų ir taip priimti valstybei naudingus sprendimus: reorganizuoti nacionalinio investuotojo bendrovę, parduoti dalį jos turto, o gautus pinigus panaudoti elektros jungtims su Švedija ir Lenkija tiesti bei naujai atominei elektrinei statyti.
– Po 6 mėnesių bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė (IAE). Vyriausybė ramino, kad be elektros energijos neliksime, esą ją pirksime iš Estijos, Suomijos, Ukrainos. Ar dėl to jau sutarta? Kokia kaina bus perkama elektros energija ir kiek už ją turės mokėti vartotojai?
– Vyriausybė pasiekė, kad nuo liepos mėnesio elektros energijos kaina vartotojams sumažėtų vidutiniškai 4 centais. Ekonominiu sunkmečiu energetikai neturėtų siekti didesnių pelnų. Skaičiuojame, kad po IAE uždarymo elektros kaina šiek tiek padidės. Tačiau tikrai ne tiek, kiek buvo skaičiuojama anksčiau – iki 80 centų. Vidutiniškai elektros energijos kaina didės 8–10 centų.
Vyriausybė yra patvirtinusi strategines elektros rinkos plėtojimo kryptis. Palaipsniui vis daugiau elektros mūsų šalyje bus parduodama laisvos rinkos sąlygomis. Pradėsime nuo 35 proc., o vėliau kiekį nuosekliai didinsime. Jaučiame elektros tiekėjų iš Estijos, Latvijos ir Baltarusijos susidomėjimą tuo. Kaip vyks ši prekyba, dar sprendžiama.
Užkirs kelią monopolijoms
– Lietuvos elektros rinkoje monopolininkės pozicijas užsitikrino Rusijos elektros energijos monopolininko „Inter RAO JES" antrinė įmonė Elektros realizavimo centras (ERC). Turime karčios patirties, kaip už tarpininkavimą perkant dujas iš Rusijos pelnosi „Dujotekana". Ar solidaus pelno elektros vartotojų sąskaita nesusižers ir ERC?
– Pirmiausia, ERC įsteigtas ir valdomas Rusijos kompanijos, nuo mūsų jo sprendimai nepriklauso. Sieksime priklausomybę nuo elektros energijos tiekimo iš Rusijos laikyti neperžengdami sveiko proto ribų. Šiam reikalui pasitarnaus Elektrėnų šiluminė elektrinė, gamindami elektrą ten naudosime daugiau Lietuvoje gaminamo mazuto.
Iš kur pirksime elektros energiją, apsispręsime tik patys. Žiūrėsime ne tik į kainas, bet ir rūpinsimės, kad rinkoje neatsirastų monopolinių tiekėjų.
Vyriausybė negrius
– Išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė nurodė problemiškiausias sritis: finansų, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos, ūkio bei energetikos. Esate pasiruošęs pasikeitimams Vyriausybėje?
– Būsimosios prezidentės nurodytos sritys, taip pat ir valstybės valdymas, didelį susirūpinimą kelia ir man. Dėl ministrų su išrinktąja valstybės vadove kalbame ir kalbėsimės, nematau didesnių problemų dėl to sutarti.
Vyriausybė ir valdančioji koalicija dirba efektyviai. Per pusę darbo metų mums pavyko 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sumažinti viešųjų finansų deficitą. Nereikia pamiršti ir ekonomikos skatinimo paketo. Gal nesugebame to tinkamai nušviesti, tačiau 4–5 mlrd. litų į šalies rinką "įlietų" Europos Sąjungos pinigų, yra solidus laimėjimas.
– Situacija valdančiojoje koalicijoje gana įtempta. Konservatorių partneriai nepritaria kai kuriems siūlomiems mokestiniams pakeitimams, piktinasi, kad nesitariate su jais.
– Vyriausybė tikrai nežlugs – nėra šansų. Žinių apie Permainų koalicijos braškėjimą ir griūtį buvo nuo jos susibūrimo pradžios. Kaip matote, dar gyvuojame. Vadovėliai nerašo, kaip suvaldyti susidariusią sudėtingą situaciją, todėl su partneriais karštai diskutuojame, ieškome būdų, kaip įveikti sunkumus.
