Lietuvos užsienio reikalų ministerija neseniai pareiškė, kad Lietuva nesvarsto galimybės dėtis prie Lenkijos kreipimosi į partnerius ES, kad susitarimas dėl vietos eismo padengtų visą Karaliaučiaus sritį. Lietuvos diplomatai sako, kad pirmiausia siekiama susitarti pagal galiojančią ES tvarką.
„Rzecpospolita“ sako, kad, Varšuvos nuomone, Lenkijos pasiūlymas yra paprastai įgyvendinamas, o ES ir Rusijos bevizis režimas yra tolimos perspektyvos klausimas.
„Lenkų diplomatai ir politikai nustebinti Vilniaus politikų pozicijos, nes ikišioliniai kontaktai su lietuvių partneriais nežadėjo jokių problemų“, – rašoma dienraščio interneto svetainėje skelbiamoje publikacijoje.
Lenkija jau kurį laiką ragina siekti, kad supaprastinta gyventojų judėjimo tvarka galėtų pasinaudoti visi Rusijos Karaliaučiaus srities gyventojai. Lietuva prie viešų Lenkijos kreipimųsi neprisideda, nes tai neatitinka dabartinės ES teisės, tačiau teigia esanti pasirengusi pasirašyti susitarimus su Baltarusija ir Rusija dėl judėjimo pasienyje iki 50 kilometrų ruože – tokios sąlygos numatytos dabartinio ES teisyno.
Pasak Lietuvos URM, susitarimą dėl pasienio gyventojų judėjimo tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus Vilnius buvo pasirengęs pasirašyti dar pernai. „Rzecpospolita“ kaip vieną iš Lietuvos argumentų įvardija ir galimą Rusijos piliečių antplūdį į šalį.
Įtakingas Lenkijos dienraštis straipsnyje taip pat vėl vardija tai, ką jis vadina Lietuvos lenkų problemomis rašant pavardes ir švietimo srityje, žemės grąžinimo klausimą gausiai lenkų gyvenamuose rajonuose bei problemas dėl „PKN Orlen“ investavimo Lietuvoje.
„Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra blogi. Kyla tik klausimas, kada tai atvirai pripažins abiejų šalių politikai. Ir ką jie darys, kad tai pakeistų“, – rašo „Rzecpospolita“.
