„Išsamiai išanalizavusi pateiktą informaciją apie Visagino atominę elektrinę, PGE priėmė sprendimą sustabdyti savo dalyvavimą atominės elektrinės statybose Visagine, Lietuvoje“, – skelbiama penktadienį išplatintame PGE pranešime.
Pranešime taip pat skelbiama, kad PGE pasitraukė ir iš derybų su Rusijos bendrove „Inter Rao“ dėl elektros pirkimo iš Kaliningrado.
Lenkija pati ketina statyti naują atominę elektrinę – PGE per 20 mėnesių planuoja pasirinkti technologiją atominei elektrinei, jos tiekėją bei jėgainės statybos vietą.
Žiniasklaidos teigimu, dėl PGE užsakymo gali konkuruoti „Hitachi-GE“, Rusijos „Rosatom“, statantis atominę jėgainę Rusijos Kaliningrado srityje, taip pat Prancūzijos, Kanados, JAV ir Pietų Korėjos koncernai. PGE vertinimu, atominės jėgainės projektas vertinamas 35 mlrd. zlotų (26,996 mlrd. litų).
Lietuva šiuo metu derasi su „Hitachi-GE Nuclear Energy“ dėl investicijų į Visagine planuojamą statyti naują atominę elektrinę. Vyriausybė tikisi, kad koncesijos ir akcininkų sutartys bus pasirašytos kitų metų pradžioje.
Skaičiuojama, kad Visagino atominė elektrinė kainuos iki 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų).
Lietuva tikisi, kad dalyvaujant strateginiam investuotojui bei regioniniams partneriams, tarp kurių buvo minimos Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos kompanijos, atominė elektrinė Visagine bus pastatyta iki 2020 metų.
Papildyta 13.11 val. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigė neturintis daugiau informacijos, kodėl Lenkija sustabdė dalyvavimą Visagino AE.
„Tai yra įmonės pozicija, įmonė pagal savo turimus duomenis nusprendė kol kas sustabdyti dalyvavimą projekte. Kitos informacijos neturime. Turime gerbti kiekvieno partnerio apsisprendimą. Vieno partnerio vienoks ar kitoks sprendimas nėra kritinis, mes toliau sieksime savo tikslų, toliau vyksta darbas su regioniniais partneriais, su strateginiu investuotoju. (...) Vieno partnerio pasitraukimas mums nėra kritinis“, – žurnalistams sakė energetikos ministras.
A.Sekmokas, paklaustas, ar tai nėra derybinins manevras, teigė negalįs nei patvirtinti, nei paneigti šios informacijos. „Jie suspenduoja projektą, tai terminas nėra visiškai įprastas, ką jis reiškia, negalėčiau pakomentuoti. Kas jų netenkina, aš negalėčiau pasakyti, nes iki šiol turėjom labai efektyvų Baltijos šalių norą dalyvauti, partneris iš Lenkijos buvo mažiau aktyvus, galbūt Baltijos šalių labai aktyvus dalyvavimas neatitiko jų galimų tempų“, – kalbėjo energetikos ministras.
Ministras pirmininkas Andrius Kubilius padėties taip pat nedramatizavo: „Mes analizuosime tokį pareiškimą.“ A.Kubiliaus teigimu, ši naujiena blogesnė yra rusams.
„Kaliningrado atominės elektrinės projekto ekonominę perspektyvą toks sprendimas daro visiškai neaiškią. Tuo metu mūsų strateginiai tikslai nesikeičia“, – sakė ministras pirmininkas.
Atnaujinta 13.33 val. Visagino AE direktorius Rimantas Vaitkus teigė, kad projektas dėl Lenkijos pasitraukimo nukentėti neturėtų.
„Gavau laišką, kuris buvo netikėtas. Projektas atrodys visiškai taip pat, tik be vieno partnerio. Kol kas derimės su tais partneriais, su kuriais tarėmės ir dirbome. Norime žinoti, kokios sąlygos netenkina lenkų“, – žurnalistams sakė R.Vaitkus ir pridūrė, kad projekto įgyvendinimas įmanomas ir be Lenkijos.
Koncesijos sutarties pasirašymas dėl Lenkijos pasitraukimo nukeltas esą neturėtų būti.
Atnaujinta 16 val. Latvijos ekonomikos ministerijos valstybės sekretorius Juris Pūcė pareiškė, kad Lenkijos sprendimas stabdyti savo dalyvavimą naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) projekte esminės įtakos jo įgyvendinimui neturės.
Tuo metu Latvijos valstybinės energetikos įmonės „Latvenergo“ vadovas Aris Žiguras Lenkijos pasitraukimą vertina kaip projekto grįžimą į pradinę stadiją.
„Vertėtų prisiminti, kad 2006-aisiais naujos AE Lietuvoje inicijavo trys Baltijos valstybės. Dabar akivaizdu, kad projektas grįžo į pradinę stadiją“, – sakė A.Žiguras.
