Portale politykaglobalna.pl skelbiamame straipsnyje jis pabrėžia, kad atvejų, kai Rusijos karinių oro pajėgų orlaiviai, priartėja prie Baltijos šalių oro erdvės pasitaiko nepaisant to, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos padangėje jau aštuonerius metus patruliuoja NATO šalių naikintuvai.
„Kad ir kokie buvo Baltijos šalių vyriausybių lūkesčiai, nei įstojimas į NATO, nei Aljanso šalių oro pajėgų buvimas netapo pakankamu atgrasančiu veiksniu. Tačiau nesunku įsivaizduoti, kas vyktų Baltijos šalių oro erdvėje, jeigu joje nebūtų NATO lėktuvų. Neatrodo įmanoma, kad Maskva artimiausiu metu apsispręstų baigti tokio pobūdžio provokacijas“, – teigia apžvalgininkas.
Kad ir kokie buvo Baltijos šalių vyriausybių lūkesčiai, nei įstojimas į NATO, nei Aljanso šalių oro pajėgų buvimas netapo pakankamu atgrasančiu veiksniu
Pasak jo, priminimas Baltijos šalims apie jų didžiosios kaimynės karinius pajėgumus tapo vienu iš įprastų politinio spaudimo įrankių regione. Rimčiausiu Rusijos KOP sukeltu incidentu vadinamas rusų naikintuvo Su-27 sudužimas 2005-ųjų rugsėjo 15 dieną Šakių rajone.
W.Majkowskis cituoja Lietuvos krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę, kuri liepos mėnesį teigė, kad NATO naikintuvai iš Šiaulių palydėti rusų karo lėktuvų kyla kas savaitę. Šiuo metu Baltijos šalių oro erdvę saugo Lenkijos karių pilotuojami naikintuvai.
„Iki šiol, išskyrus naikintuvo Su-27 katastrofą Lietuvoje, tokių incidentų pasekmės nebūdavo rimtos. Tačiau negalima atmesti prielaidos, kad ateityje iš pažiūros negrėsmingi įvykiai gali sukelti didelį įtampos padidėjimą Baltijos regione“, – teigia apžvalgininkas.
Paskutinis pranešimas apie NATO naikintuvų pakilimą iš Šiaulių reaguojant į Rusijos orlaivių veiksmus buvo paskelbtas liepos viduryje. Tuomet Lenkijos naikintuvai palydėjo virš Baltijos jūros skridusius Rusijos bombonešius.
NATO oro policijos misijos vykdymas šiemet buvo pratęstas neribotam laikui su pirmąja peržiūra 2018 metais.
