„Mes neturėtume turėti jokių politinių kliūčių ir jokių pertraukų ar nutrūkimų mūsų santykiuose, nes tokie nutrūkimai ir yra blogiausia. Lengva nutraukti ryšius, bet vėliau sunku atkurti dialogą ir bendradarbiavimą“, – žurnalistams Vilniuje sakė S.Koziejus.
Jis pabrėžė, kad, Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio nuomone, nesutarimai politiniu lygiu neturėtų daryti įtakos kariniam bendradarbiavimui ir pabrėžė, kad vis pasitaikantys politiniai nesutarimai tarp Lenkijos ir Lietuvos neišbalansuoja bendradarbiavimo saugumo srityje.
„Aukščiausio lygio politikai turėtų sekti karininkų pavyzdžiu“, – teigė jis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai pareiškė, kad Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas darbiniu lygiu yra labai geras, tuo metu politiniai ryšiai nesutariant dėl abipusių nuolaidų gali ir palaukti.
„Mūsų santykiai, ypač darbiniame lygmenyje, tai yra, ekonominėje, prekybinėje, bendrų projektų vykdymo srityje yra labai geri ir netgi, sakyčiau, rezultatyvesni nei buvo anksčiau, kai buvo neva geresni santykiai politinėse viršūnėse“, – žurnalui „IQ“ sakė D.Grybauskaitė.
„Dėl to aš labai džiaugiuosi ir manau, kad turime bendradarbiauti ten, kur nesiginčijame. Mūsų interesai NATO, derybose dėl ES finansinės perspektyvos sutampa – dėl to aš nematau strateginių, giluminių ginčų“, – kalbėjo šalies vadovė.
Pasak jos, nesutarimai tarp Lietuvos ir Lenkijos „vyksta greičiau atskirų politikų ambicijų lygiu“.
„Tai nenaudinga abiem šalims, nes stumdydamiesi ir ginčydamiesi atrodome nekaip tarptautinėje erdvėje. Tačiau viskas priklauso nuo abipusio supratimo ir politinės valios, ar santykiai pagerės, ar ne. Jeigu nepavyksta tos politinės valios rasti aukščiausiu lygiu ir abiem pusėms padaryti kažkokių nuolaidų ir grįžti prie tarpusavio pasitikėjimo, tegul tuomet vyksta realus bendradarbiavimas ten, kur galima sutarti. O kur negalima – galima truputį ir palaukti“, – sakė prezidentė.
Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruoju metu yra įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.
