Tai A.Lipinskis pabrėžė ketvirtadienį Seime kalbėdamas žurnalistams po susitikimo su Lietuvos parlamentarais.
„Pirmiausia, turėtų būti Tautinių mažumų įstatymas, tas įstatymas jau buvo, bet kelerius metus jis neveikia, kiek žinau, Lietuvos parlamente yra toks projektas. Tai projektas, kuris išspręstų daugelį tautinių mažumų problemų. Toks įstatymas veikia Lenkijoje ir, negirdėjau, kad ukrainiečių, lietuvių, baltarusių ar net vokiečių mažuma būtų nepatenkinta tuo įstatymu“, – sakė Lenkijos politikas.
Tai projektas, kuris išspręstų daugelį tautinių mažumų problemų. Toks įstatymas veikia Lenkijoje ir, negirdėjau, kad ukrainiečių, lietuvių, baltarusių ar net vokiečių mažuma būtų nepatenkinta tuo įstatymu, – sakė Lenkijos politikas.
Esamą situaciją jis apibūdino kaip „politinį dismokfortą“.
„Mes per ilgai funkcionuojame tokiame politiniame diskomforte. Kai kas nors blogo darosi su tautine mažuma kažkurioje šalyje, mes nieko nesugebame nuveikti“, – sakė Lenkijos parlamento atstovas.
Jis teigė, jog siekiant normalizuoti santykius reikėtų ir daugiau bendravimo politiniu lygiu.
„Reikia vieną dalyką intensyvinti – yra per mažai informacijos, kas vyksta Lenkijoje tautinių mažumų srityje, o galima būtų tokiais pavyzdžiais irgi pasinaudoti. Aš tikiuosi, kad Lietuvos Vyriausybė irgi norės ta patirtimi pasinaudoti. Mes susitarėme susitikti Lenkijoje tose vietose, kur gausiai gyvena tautinės mažumos, kad Lietuvos politikai susipažintų, kaip mažumų klausimai sprendžiami Lenkijoje. Taigi, daugiau informacijos, daugiau kontaktų, susitikimų, ir kad tie susitikimai būtų efektyvūs“, – kalbėjo A.Lipinskis.
Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas sakė, kad Tautinių mažumų įstatymą reikėtų priimti iki gegužės-birželio, kai planuojamas Lietuvos ir Lenkijos Parlamentinės Asamblėjos susitikimas.
„Šiais metais bus dvidešimt metų Lietuvos-Lenkijos sutarčiai. Mes sutarėme, kad Lietuvos ir Lenkijos Parlamentinė Asamblėja pasižiūrės sutartį, kas yra įvykdyta ir neįvykdyta, iš Lietuvos pusės ir Lenkijos pusės, nes ta sutartis pasirašyta dvišališkumo principu. Pavyzdžiui, Lenkijoje gatvių užrašai lietuviški yra, pas mus, kaip žinote, yra konfliktas dėl to, ir taip toliau ir panašiai“, – sakė G.Kirkilas.
Pasak jo, surengti Varšuvoje Lietuvos ir Lenkijos Parlamentinės Asamblėjos susitikimą gegužę gali būti ir nespėta dėl abiejose šalyse vyksiančių rinkimų, bet vėliausiai birželį Asamblėja turėtų rinktis.
„Iki to laiko turi būti priimtas Tautinių mažumų įstatymas, kuris reguliuoja šitus klausimus“, – pabrėžė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas G.Kirkilas.
Lenkijos atstovą į Lietuvą pakvietęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas, Seimo vicepirmininkas Jaroslavas Narkevičius stebėjosi, kaip galėjo atsitikti, kad „Lietuva po tiek metų nepriklausomybės sukūrė tokią teisinę sistemą, pagal kurią baudžiamas valdininkas dėl to, kad jėga nenuėmė nuo privataus namo užrašo, kur šalia valstybinės kalbos – kita kalba“.
Pernai gruodžio 23 dieną Vilniaus apygardos teismas sprendimo nukabinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles nevykdančiam Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslovui Daškevičiui skyrė po 100 litų baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Teismo sprendimas nevykdomas nuo 2008 metų rugsėjo, todėl susidarė 43 tūkst. 400 litų bauda.
Ketvirtadienį į Lietuvą aiškintis tautinių mažumų situacijos atvyko Lenkijos parlamentinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ vicepirmininkas A.Lipinskis, planuoja atvykti ir šiai partijai priklausantis Seimo narys Mariusz'as Blaszczak'as (Marjušas Blaščiakas). Atvažiuoti į Lietuvą planavo ir šios partijos pirmininkas, buvęs Lenkijos premjeras Jaroslawas Aleksanderis Kaczynskis (Jaroslavas Aleksandras Kačinskis), bet vizito išvakarėse susirgo.
A.Lipinskis žurnalistams patvirtino, kad B.Daškevičiaus nepaliks be paramos. Prieš Lenkijos parlamentarų vizitą į Lietuvą kaimyninės šalies naujienų agentūra PAP pranešė, kad jie B.Daškevičiui įteiks per 30 tūkst. zlotų (apie 25 tūkst. litų). Šiuos pinigus Lenkijos partija „Įstatymas ir teisingumas“ surinko kaip aukas.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija siekia priimti Tautinių mažumų įstatymą, kuris, be kita ko, leistų ir dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles tautinių mažumų gyvenamose teritorijose.
Vieną projektą yra parengusi LLRA deleguoto kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus vadovaujama darbo grupė, tačiau jis neranda pritarimo Vyriausybėje. Seime taip pat svarstomas dar 2010 metais LLRA atstovo J.Narkevičiaus įregistruotas projektas, kuris grąžintų anksčiau galiojusią Tautinių mažumų įstatymo redakciją. Projektas numato, kad tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamose vietovėse valstybės įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos gali būti vartojama ir tautinės mažumos kalba, taip pat šalia lietuvių kalbos leidžiami užrašai tautinės mažumos kalba.
LLRA įregistruotą projektą yra sukritikavusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, Seimas pažeistų Konstituciją, jei priimtų Tautinių mažumų įstatymą, kuris būti paremtas iki 1992 metų galiojusiais teisės aktais. Tokį siūlymą sukritikavo ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija, pažymėdama, kad jis nesuderinamas su Konstitucija.
A.Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės programoje įrašytas įsipareigojimas parengti Tautinių mažumų įstatymo projektą ir išspręsti gatvių bei vietovių pavadinimų rašymo klausimus, atsižvelgiant į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.
Lenkai sudaro daugiau nei 25 proc. gyventojų Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonuose, rusai – Visagino savivaldybėje.
