Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis: lietuviai – vienintelė Lenkijoje gyvenanti tautinė mažuma, kuri mokyklose dėsto savo kalba

Nepaisant kilusios įtampos tarp abiejų šalių, jis pabrėžė tikįs gerų Lenkijos ir Lietuvos santykių ateitimi.

„Dėl to norėjau šiandien susitikti, kad perduočiau jums visiems savo gilų tikėjimą ir gilų įsitikinimą, kad, nepaisant įvairių sunkumų, apie kuriuos šiandien kalbama, apie kuriuos rašo spauda, kuriuos išgyvename – mano įsitikinimu, visi kylantys procesai skatina mąstyti apie kuo geriausių Lenkijos ir Lietuvos santykių ateitį. Jeigu yra taip, kad etninių mažumos problemos – lenkų, gyvenančių Lietuvoje – tampa kliūtimi gerai valstybių politikai, tokiu atveju verta geranoriškai nagrinėti etninių mažumų problemas abiejose šalyse. Verta geranoriškai pažiūrėti, kaip funkcionuoja lenkų mažuma Lietuvoje (...)“, – kreipdamasis į vietos lietuvius Punske kalbėjo Lenkijos vadovas.

Tuo metu Lenkijos lietuviai sako paprašę B.Komorowskio būti jų globėju.

„Tikrai buvo prašymas, kad ponas prezidentas globotų mus. Mums reikia pagalbos visokeriopos“, – BNS sakė Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.

Pasak jo, nors trūko laiko su B.Komorowskiu išsamiai aptarti visas Lenkijos lietuvių problemas, tačiau pagrindiniai bendruomenę neraminantys dalykai buvo išsakyti.

„Truputį mažai laiko, nors kai kuriuos reikalus ponas prezidentas žinojo, tačiau dar daugiau reikėjo laiko, kad papasakotų“, – sakė V.Liškauskas.

Vienas iš svarbiausių klausimų – lėšų lietuviškoms mokykloms ir lietuviškų vadovėlių jose trūkumas.

„Lietuviai – praktiškai vienintelė Lenkijoje gyvenanti tautinė mažuma, kuri mokyklose dėsto savo kalba (...). Tokioms mokykloms reikalinga atskira parama, nes mes patiriame visada dvigubus kaštus – šalia lietuviškų mokyklų reikia kurti ir lenkiškas, jeigu lenkai gyvena“, – kalbėjo V.Liškauskas.

Su prezidentu aptartas ir paminklų klausimas. Lietuviai nerimauja, kad Berznyke, Seinų savivaldybėje, statomi nauji paminklai, provokuojantys lenkų ir lietuvių konfliktą, žeminantys kapinėse palaidotus Lietuvos karius, kurie žuvo 1920 metais lenkų ir lietuvių konflikto metu.

„Tai yra parodymas, kad lietuviai yra blogi. Tokio parodymo, kur gyvename nuo amžių, nereikia“, – sakė viršaitis.

Pasak jo, buvo susitarta, kad Lenkijos lietuviai prezidento patarėjams ir ministrams nuolat siųs įvairius dokumentus ir užklausimus tomis temomis, kurios yra svarbios lietuviams ir kurias reikėtų nagrinėti ir išspręsti.

„Tos temos nuolat kartojasi, ir nelabai kas jas sutvarko. Tikrai buvo prašymas, kad ponas prezidentas globotų mus. Didelei valstybei mažai tautinei mažumai kai kuriuos dalykus duoti yra tikrai nedidelis sunkumas, nedidelė našta“, – teigė V.Liškauskas.

Lietuvos ambasados Lenkijoje duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių kilmės žmonių, daugiausia – Seinų ir Punsko krašte netoli valstybinės sienos su Lietuva.

Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykiai įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties – vardų ir pavardžių, gatvių pavadinimų rašymo, švietimo.

Lenkijoje gyvenantys lietuviai pastaruoju metu išsakė nuogąstavimų, kad jie nesijaučia saugūs ir tapo dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių auka.

Varšuva remia Lietuvos lenkų politikus, kurie reikalauja, kad lenkiškais rašmenimis būtų galima rašyti pavardes dokumentuose ir vietovardžių pavadinimus, bei ragina atšaukti Švietimo įstatymo pataisas.

Lietuvos Vyriausybė priekaištus atmeta, sakydama, kad švietimo srityje lenkams sudarytos geriausios sąlygos pasaulyje už Lenkijos ribų mokytis gimtąja kalba, o naujasis Švietimo įstatymas tik artina Lietuvą prie Europos ir pačios Lenkijos standartų.