Anot VU TSPMI direktoriaus, šiandien labiausiai žavi L. Balcerowicziaus gebėjimas įspūdingas teorines žinias pritaikyti praktinėje politikoje.
Pradėdamas savo paskaitą apie euro zonos krizę, L. Balcerowizcius pastebėjo, kad pats žodis krizė dažnai yra vartojamas klaidingai. „Kalbėdami apie dabartinę euro zonos situaciją, negalime teigti, kad visa euro zona atsidūrė krizinėjė situacijoje.
Tokios valstybės kaip Vokietija ar Estija nėra krizėje. Derėtų išskirti Šiaurės ir Pietų Europos blokus. Prancūzija, šiuo atveju, įsiterpia tarp šių grupių“, – teigė vienas žymiausių Europos ekonomistų.
Profesorius išskyrė skirtingas euro zonos valstybes kamuojančių ekonomi nių sunkumų priežastis. Krizės Graikijoje ir Ispanijoje atsirado dėl skirtingų priežasčių, dėl to nereikėtų ieškoti bendro problemų sprendimo visoms krizėje atsidūrusioms šalims.
Pasak buvusio Lenkijos Finansų ministro ir centrinio banko vadovo, tik atskiros nacionalinės iniciatyvos gali įveikti ekonominius sunkus.
Kalbėdamas apie gerovės valstybę, L. Balcerowiczius akcentavo postsovietinei erdvėje vis dar vyraujantį įsitikinimą, kad valstybė turi užimti absoliučiai dominuojančią padėtį.
Šią situaciją ekonomistas apibūdino kaip vis dar egzistuojantį „sovietinio pareigūno mentalitetą“.
Paklaustas dėl Lietuvą kamuojančios emigracijos, L. Balcerowizcius retoriškai paklausė, ar sovietų okupacijų metu apskritai egzistavo toks reikšinys kaip emigracija.
Anot L. Balcerowicziaus, reikėtų suprasti, kad laisvoje valstybėje emigracija yra tiesiog neišvengiamas reiškinys.
Renginio pabaigoje L. Balcerowizcius pažymėjo, kad prieš dešimt metų savo ekonomine struktūra Vokietija iš esmės buvo Pietų Europos tipo valstybė, tačiau dėl sėkmingų vidaus reformų šiuo metu ji yra stipriausia euro zonos valstybė.
