Leidinio komentare teigiama, kad geresniam dialogui gali padėti ir lietuviškų šaknų Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis – jis parašė magistro darbą apie 1920 metus, geriau supranta konflikto esmę ir vaisingiau sugebės susikalbėti su Vilniumi.
„Pokalbiai yra subtilūs ir sunkūs, o mes vis dar užimame stipresnio ir didesnio poziciją. Gal verta nors nedaug to didumo atiduoti lietuviams? Tai įpareigoja buvimas ES“, – rašo lenkų savaitraštis.
Išvardydamas tradicines lenkų pretenzijas – pavardžių rašymą, dvejopus gatvių ir vietovardžių pavadinimus, žemės grąžinimą – savaitraštis pastebi, kad ir Lietuva turi pretenzijų lenkams: bendros valstybės laikotarpiu Lenkija iš lietuvių iščiulpė visa, kas geriausia ir vertingiausia, t. y. politikus, mokslininkus, rašytojus, menininkus, nes lenkų kultūra, būdama stipresnė ir modernesnė, įtraukė lietuvių kūrėjus, dominavo lenkų kalba.
„Politika“ primena, kad lietuviai negali užmiršti ir to, kad iš jų buvo atimtas Vilnius, įkurta Vidurio Lietuva. Savaitraštis pristato kai kurių Lietuvos politikų argumentus, kad dabar lenkai mokosi lenkiškose mokyklose, studijuoja lenkų universitete, tačiau retai padaro karjerą, nes silpnai moka lietuviškai, todėl dalis jaunimo patraukia į Lenkiją, o Lietuva praranda darbo jėgą.
