Lenkijos ambasada Vilniuje BNS pranešė, kad šiuos dokumentus 2011-aisiais gavo 1024 asmenys. 2010 metais ambasada išdavė 1197 kortas. Iš viso išduota per 4 tūkst. šių dokumentų.
Europarlamentaras Vytautas Landsbergis savaitgalį paragino siekti Lenko kortos teisinio įvertinimo, o užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pirmadienį Lenko kortą pavadino nesusipratimu ir sakė tikįs, kad „Lenkija ras jėgų ir supratimo ištaisyti šį teisės aktą“.
Idėją kreiptis į Konstitucinį Teismą parlamentarai keletą kartų buvo atmetę, pastarąjį kartą – pernai balandžio mėnesį. Naujausiu projektu siekta išsiaiškinti, ar Lenko korta suderinama su Seimo nario priesaika Lietuvai.
Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. lenkų kilmės žmonių, tai gausiausia tautinė mažuma.
Kritikai sako, kad su priesaika Lietuvai yra nesuderinamas Lenko kortos savininkui keliamas lojalumo reikalavimas nekenkti lenkų tautos ir Lenkijos valstybės interesams. Be to, prieštaringai vertinama, kad lenko korta dalijama ne viso pasaulio lenkams, o tik gyvenantiems buvusioje Sovietų Sąjungoje. Pasak kritikų, taip 1940 metais okupuotos Baltijos šalys nepagrįstai statomos į vieną gretą su buvusiomis sovietinėmis respublikomis.
Lenko kortą gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią priklausyti lenkų tautai, galintys įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių, prosenelių buvo lenkų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę.
Asmuo, turintis kortą, gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą, legaliai dirbti Lenkijoje, gali vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis kaip Lenkijos piliečiai, turi teisę į nemokamą švietimą, turi teisę gauti nuolaidą geležinkelio bilietams, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose.
