„Asmenys bendradarbiavę su KGB, būdami įslaptintais, kai visuomenė apie juos nežino, jie gali būti šantažuojami ne tik vidaus politikų, bet ir iš išorės. Tie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai, ir niekas negali garantuoti, kad jie iki šiol nėra kaimyninės valstybės agentai“, – įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigia Seimo nariai.
Jų nuomone, įteisinus siūlymą, būtų galima visiems laikams užversti „gėdingą KGB knygą, kad šia tema daugiau nebūtų manipuliuojama ir spekuliuojama“.
„Ypač – prieš rinkimus, – priduria projekto rengėjai. – Akivaizdu, kad laiku neišspręstas liustracijos klausimas iki šiol valstybei ir jos piliečiams kelia problemų. Dalis jų taip pat užimančių aukštas pareigas valstybės valdymo struktūrose ir teismų sistemoje gali būti šantažuojami ir išnaudojami tų, kurie turėjo priėjimą prie informacijos archyvų.“
„Lenkų rinkimų“ akcija iniciatyvos siekiant išviešinti KGB bendradarbių tapatybes imasi nebe pirmą kartą. 2017-ųjų rugsėjį Seimas jų siūlymui nepritarė.
Įslaptinti duomenis apie prisipažinusius ir įrašytus į įskaitą buvusius sovietų specialiosios tarnybos KGB bendradarbius bei juos saugoti 75 metus 2015 metais nutarė Seimas. Tuomet pataisų šalininkai pabrėžė, kad prisipažinusiems slaptumą yra garantavusi valstybė, o jų paskelbimas būtų naudingas Rusijos slaptosioms tarnyboms.
Tuometinis vidaus reikalų ministras, šiuo metu premjeras, Saulius Skvernelis siūlė prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių paslaptis saugoti amžinai.
