Kovo 26 dieną LEO LT akcininkai rinksis į neeilinį susirinkimą, kuriame bus svarstomos permainos bendrovėje. Bus siekiama pakeisti stebėtojų tarybą, kad būtų atstovaujama valstybės, o ne privatininkų interesams.
Siekia perimti valdymą
Pasak A.Sekmoko, perėmus bendrovės valdymą, toliau bus sprendžiamas „liūtuko“ likimas. Neatmetama ir bendrovės išformavimo galimybė. „Kol kas tolesnio egzistavimo klausimas nėra atsakytas iki galo. Mūsų tikslas – turėti tiek valdymo įtakos, kiek turime akcijų. Tada pažiūrėsim, kaip LEO gali veikti kaip institucija ir įmonių grupė pasikeis, kad atstovautų ilgalaikiams vartotojų interesams ir energetiniam saugumui“. Esą nesutvarkius valdymo net atskyrimas ir skaidymas būtų problematiškas.
Leo LT elektrinės nestatys
Energetikos ministras ketvirtadienį žiniasklaidai teigė, kad naivu būtų tikėtis, jog LEO LT statytų naują atominę elektrinę. LEO LT gali kokiu nors laipsniu dalyvauti, bet statyti... Nemanau, kad jie turi patyrimo, žinių ir finansinį pajėgumą tokį projektą įgyvendinti.“ Esą bus siekiama pritraukti patyrusių investuotojų iš užsienio.
„Abejotina, ar Baltijos šalys turės reikiamų resursų atominei elektrinei statyti. Tam būtinas strateginis investuotojas su galimybe pritraukti finansus, turintis įpareigojimą gauti pirminį rezervą ir turintis patyrimą tokį projektą realizuoti“, – apie naujos atominės elektrinės statybą kalbėjo energetikos ministras. Jis teigė, kad jau šių metų pabaigoje turėtų būti paskelbtas konkursas atominės elektrinės statybai.
Nemanau, kad jie turi žinių, patyrimo ir finansinį pajėgumą naujai atominei elektrinei pastatyti, – apie LEO LT kalbėjo A.Sekmokas.
Investuotojai jau domisi
Kaip galimus užsienio investuotojus ministras įvardijo Švedijos „Vattenfall“, Suomijos „Fortum“, Vokietijos E.ON, Prancūzijos „Electricite de France“ ir kitus. Šiuo metu ruošiama investavimo koncepcija, kuri bus derinama su Latvijos, Estijos, Lenkijos atstovais. Suderinus koncepciją, bus skelbiamas konkursas verslo planui, pagal kurį vėliau bus pritraukiamas investuotojas. Medžiagą šiam konkursui šiuo metu rengia LEO LT.
A.Sekmokas teigė, kad sunku tikėtis, jog naujoji elektrinė bus pastatyta, kaip planuota, 2018 metais, tačiau teigė, jog bus stengiamasi per daug nenutolti nuo šios datos.
Gavo ir išmokas, ir darbą
Žurnalistams A.Sekmokas pateikė ir kitų faktų apie LEO LT. Jis teigė, kad pernai spalio mėnesį iš LEO LT valdybos atleisti asmenys, kurie vėliau buvo priimti dirbti toje pačioje įmonėje, gavo šimtatūkstantines kompensacijas. Tiesa, jis neįvardijo konkrečių pavardžių, nes esą svarbesnis faktas, o ne personalijos.
BNS agentūrai LEO LT atstovė spaudai Aurelija Trakšelienė teigė, kad yra du žmonės, – Saulius Spėčius, dabar dirbantis strateginių projektų vadovu, ir tyrimų ir plėtros vadovas Dalius Šulga, – kurie prieš tai dirbo šios bendrovės valdyboje.
Išmokos – moralės klausimas
Pasak ministro, šios daugiau nei šimtą tūkstančių siekiančios išmokos yra daugiau moraliniai dalykai. „Nenoriu suasmeninti tų dalykų. Kurie buvo atleisti, jiems sumokėtos kompensacijos, o paskui jie vėl buvo priimti į bendrovę. Bendrovė ir valdyba – du organai, bet ar teisinga, kai dirbantis žmogus gauna kompensaciją? Reikia įvertinti ir pasižiūrėti, kokios buvo jų sutartys. Jos gali būti teisiškos, bet ar teisinga jį vėliau priimti dirbti? Jei norima priimti žmogų dirbti, reikia tartis, kad nebus išmokėta kompensacija“, – žiniasklaidai kalbėjo A.Sekmokas.
Seime parlamentarų paklaustas dėl šios istorijos, A.Sekmokas teigė, kad atsakomybę turi prisiimti įmonės valdyba, o jei ji to nepadarys, išvadas darys naujoji stebėtojų taryba.
