Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

LEU filosofas Liutauras Degėsys paskaitos metu studentams pasiūlė pagalvoti apie savižudybę

Liutauras Degėsys
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Liutauras Degėsys
Šaltinis: 15min
21
A A

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) buvusios Filosofijos katedros vedėjas Liutauras Degėsys, interpretuodamas Epikūro filosofiją, paskaitos klausantiems studentams, tiems, kurių netenkina šiandieninė laimė, pasiūlė pagalvoti apie savižudybę. Antikos filosofai savižudybę traktavo kitaip, nei ji suprantama šiandien. Paklaustas, kodėl to nepaaiškino auditorijai, L.Degėsys teigė, kad studentai tai turėjo suprasti savaime.

Į 15min redakciją kreipęsis LEU studentas Tomas Griškevičius, dėl kurio skundo Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui trys LEU darbuotojai, tarp jų ir L.Degėsys, buvo pripažinti neetiškais, pasidalijo garso įrašo ištrauka iš antikos filosofijos paskaitos. Apačioje pateikiama įrašo transkripcija.

L.Degėsys: – Jeigu vienintelis dalykas, kurį tu turi, tau atrodo bevertis, nelaimingas, ne taip tiesiogiai, bet jis (Epikūras – aut. past.) formuluoja – tu visada gali pasitraukti. Jeigu tai, ką tu turi, tau yra nereikalinga... Žudytis, nes nieko kito neturėsi [...].

T.Griškevičius: – Žudytis?

L.Degėsys: – Taip. Pasitraukti iš gyvenimo, kuris tavęs netenkina, nes jokio kito gyvenimo tu neturėsi.

T.Griškevičius: – Bet kam tada galvoti apie nusižudymą?

L.Degėsys: – Jeigu jūs sakot „kam“, tai aš sakau – bet kuriam – jam, jai.

T.Griškevičius: – Net nereikia galvoti apie nusižudymą, dėstytojau.

L.Degėsys: – Dabar aš jums sakau, ką sako Epikūras.

T.Griškevičius: – Epikūras nekalbėjo apie savižudybę, dėstytojau.

L.Degėsys: – Jis kalbėjo apie tai, kad jeigu tavęs netenkina laimė, galima – šiandieninė laimė, tu turi surasti būdų išvengti jos.

T.Griškevičius: – Jūs sakot, kad jis kalbėjo apie savižudybę?

L.Degėsys: – Žodis „savižudybė“ gal taip tiesiogiai nebuvo paminėtas, bet jis sako, paklausykit, kaip aš sakau [...].

Tie, kurie negali ir nemoka būti laimingi, o galėtų būti, jie visada gali šito gyvenimo atsisakyti, nes nieko kito negali tikėtis.

„Čia yra dėstoma Epikūro laimės teorija iš gyvenimo filosofijos. Jo laimės teorija susideda iš keturių baimių. Norint jas įveikti, reikia pakeisti savo nuostatas, ir laimingas gali būti, tik jeigu įveiksi baimes. Tai yra laimės, mirties, skausmo baimė. Šiame kontekste jis kalba apie tai, kad turi stengtis būti laimingu, nes niekur kitur tu laimės rasti negali“, – aiškina L.Degėsys.

Jo teigimu, Epikūras nekalba apie pomirtinę laimę ar pomirtinį gyvenimą, todėl asmuo jos turi ieškoti šiuo momentu.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Liutauras Degėsys
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Liutauras Degėsys

„Jeigu tu nemoki surasti laimės čia ir dabar, tai niekur jos nerasi [...]. Tie, kurie negali ir nemoka būti laimingi, o galėtų būti, jie visada gali šito gyvenimo atsisakyti, nes nieko kito negali tikėtis“, – Epikūrą interpretuoja dėstytojas.

Dėstytojas: studentas savižudybės temą vystė specialiai

Paklaustas, ar paaiškino auditorijoje sėdintiems studentams, kad antikos filosofija savižudybę, kaip būdą išvengti „netenkinančios laimės“, traktuoja kitaip, nei ji suprantama šių dienų kontekste, L.Degėsys atsako: „Bet tai lyg savaime suprantama. Objektyvistinis istorijos ir filosofijos istorijos aiškinimas neturi remtis išankstiniu vertinimu – pritarimu ar ne. Tu turi girdėti vidinę logiką.“

Daktaras teigia visada sakęs studentui, kad jo tikslas – išdėstyti koncepcijas tokias, kokios jos yra, o ne jas vertinti. Kadangi jis teorijos nepasmerkė, studentas, anot L.Degėsio, teoriją sutapatino su jo nuomone.

Manau, kad jis specialiai vyniojo [savižudybės temą] provokuodamas.

„Manau, kad jis (studentas – aut. past.) specialiai vyniojo [savižudybės temą] provokuodamas“, – teigia L.Degėsys, kurio nuomone, T.Griškevičius savo veiksmus (ne tik šį, bet ir kitus, pavyzdžiui, skundus dėl dėstytojų nekompetencijos, pasiklausymą paskaitų metu, apie kuriuos 15min jau rašė) suplanavo iš anksto ir klausinėjo ne nuoširdžiai norėdamas sužinoti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tomas Griškevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tomas Griškevičius

Anot šiuo metu akademinėse atostogose esančio LEU studento T.Griškevičiaus, L.Degėsys jam neaiškino savo tikslo išdėstyti teorijos koncepcijas. Jis taip pat neigia provokavęs dėstytojo žodžius apie savižudybę.

„Jis (L.Degėsys – aut. past.) pats kalbėjo šia tema, nes galvojo, kad tai susiję su dėstoma medžiaga“, – sako T.Griškevičius.

Kitiems studentams, klausiusiems paskaitos, L.Degėsio teigimu, nekilo klausimų, ar jis skatina žudytis, ar nepakankamai įvertina situaciją, ar neprideda saugiklių.

„Laisvo minčių pasikeitimo idėja filosofijoje yra būtina“, – akcentuoja dėstytojas.

Gairių dėstytojams nėra

Savižudybių prevencijos biuro vyriausioji specialistė Viktorija Andreikėnaitė, turėjusi galimybę susipažinti su studento-dėstytojo dialogu, teigia, kad jį, ištrauktą iš konteksto, vertinti sudėtinga.

Žmonės apskritai gali jautriai reaguoti į savižudybių temą, dėl to skatiname to nelaikyti savyje, o pasikonsultuoti su psichikos sveikatos ekspertais.

„Kaip [dėstytojo žodžiai] galėjo paveikti studentą – labai individualu – reikėtų paklausti studento tiesiai. Mano komentaras būtų spėliojimas. Žmonės apskritai gali jautriai reaguoti į savižudybių temą, dėl to skatiname to nelaikyti savyje, o pasikonsultuoti su psichikos sveikatos ekspertais“, – ragina specialistė.

Gairių, pagal kurias dėstytojas galėtų kalbėti apie savižudybę filosofijos kontekste, anot V.Andreikėnaitės, Savižudybių prevencijos biuras neturi, bet yra atviras diskusijai, jei minėtam ar kitiems dėstytojams kiltų klausimų.

„Esame konsultavę režisūros dėstytojus, kai buvo statomas spektaklis apie savižudybę. Manome, kad pateikimas yra svarbus, bet visų svarbiausia, kad studentai žinotų, kur gali kreiptis pagalbos ir kad patys dėstytojai būtų atviri pokalbiui“, – teigia V. Andreikėnaitė.

Antikos filosofų nereikėtų suprasti pažodžiui

Dalios Daškevičiūtės nuotr./ Skirmantas Jankauskas
Dalios Daškevičiūtės nuotr./ Skirmantas Jankauskas

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos katedros narys Skirmantas Jankauskas akcentuoja, kad antikos filosofų samprotavimai apie savižudybę nėra tokie grėsmingi, kokie jie galėtų pasirodyti mūsų laikais, jų nereiktų suprasti pažodžiui, tai yra kaip paskatos nusižudyti.

„Gal ir pasirodys kiek keista, bet samprotavimai apie savižudybę antikos filosofams yra žmogaus dvasinio pakylėjimo priemonė. O siekiant išvengti nesusipratimų interpretuojant kai kurias iš pažiūros drastiškas antikos filosofų išvadas, tiesiog reikėtų nepainioti antikos ir nūdienos mąstymo kontekstų ir nemėginti tiesiogiai importuoti į nūdienos kontekstą teiginių, kurie turi labai savitą prasmę antikoje“, – aiškina S.Jankauskas.

Siekiant išvengti nesusipratimų interpretuojant kai kurias iš pažiūros drastiškas antikos filosofų išvadas, tiesiog reikėtų nepainioti antikos ir nūdienos mąstymo kontekstų.

Epikūras, perimdamas ir išdidindamas Sokrato ir Platono eudaimonijos (liet. laimės) aiškinimą, ieško receptų, kaip sumažinti kasdieniame gyvenime dėl išgyvenimo kilusią mąstymo sumaištį.

Vienas iš būdų jos vengti, VU profesoriaus teigimu, būtų kūno anihiliacija (išmedžiagėjimas) ir visiškas per jį patiriamų negatyvių emocijų sunaikinimas: „Kaip ir Platonas, taip ir paskesnieji antikos filosofai (pavyzdžiui, Epikūras – aut. past.), detaliai samprotaudami apie savižudybę kaip būdą pasiekti tobulą egzistavimo būseną, galiausiai tokiam žingsniui žmogaus neskatina, nes antikos žmogus nepriklauso sau ir neturi teisės laisvai disponuoti kūnu. Antikos žmogus tiki, kad jo siela yra nemirtinga, o kūnas yra ne tik ne itin vertinga žmogaus dalis, bet veikiau tą dalį – sielą, su kuria jis tesiekia tapatintis – teršiantis svetimkūnis.“

LEU rektorius Algirdas Gaižutis atsisakė komentuoti paskaitos metu vykusį dėstytojo L.Degėsio ir studento T.Griškevičiaus dialogą.

15min primena, kad savižudybė nėra tinkamas būdas spręsti sunkumus arba problemas. Apie savižudybę galvojantiems žmonėms galima padėti.

Emocinė pagalba: kur kreiptis
Emocinė pagalba vaikams
„Vaikų linija“
Kasdien (11-21 val.):
Tel.: 116 111
www.vaikulinija.lt
Emocinė pagalba jaunimui
„Jaunimo linija“
Visą parą:
Tel.: 8 800 28 888
www.jaunimolinija.lt
Emocinė pagalba suaugusiems
„Vilties linija“
Visą parą:
Tel.: 116 123
www.viltieslinija.lt
Emocinė pagalba moterims
„Pagalbos moterims linija“
Visą parą:
Tel.: 8 800 66 366
www.moters-pagalba.lt
Emocinė pagalba rusakalbiams
„Linija Doverija“
Darbo dienomis (16-20 val.):
Tel.: 8 800 77 277
Krizių įveikimo centras
Antakalnio g. 97, Vilnius
www.krizesiveikimas.lt
krizesiveikimas
Psichologinė pagalba emigrantams
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min