Sekite 15min Google
Parlamentaras parengė ir registravo atitinkamas Baudžiamojo kodekso pataisas.
V. Gailius pabrėžia, kad valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsauga yra viena iš esminių nacionalinio saugumo, gynybos, konstitucinės santvarkos užtikrinimo garantų.
„Ikiteisminis tyrimas gali reikalauti greito sprendimų priėmimo, siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančią informaciją, užkardyti galimybę ja pasinaudoti tęsiant galimai pradėtą ar naujai daromą nusikalstamą veiką“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Anot Seimo nario, vykdant baudžiamąjį persekiojimą gali būti surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių ne tik pagrįstai abejoti asmens patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, bet ir įžvelgti realią grėsmę, kad asmuo, toliau turėdamas prieigą prie įslaptintos informacijos, pasinaudos ja tęsdamas ar padarydamas naujas nusikalstamas veikas, trukdys baudžiamajam procesui.
Pagal siūlymą, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, įgytų teisę ne tik laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų, bet ir laikinai sustabdyti jo teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika, užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.
Kaip ir nušalinimas nuo pareigų, taip ir teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sustabdymas negalėtų trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Tačiau prireikus jis galėtų būti pratęstas dar iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas.
Liberalas pabrėžia, kad laikinas teisės dirbti su slapta informacija sustabdymas automatiškai nepanaikintų jam išduoto leidimo – tokiam asmeniui būtų tik laikinai apribota galimybė juo naudotis ir tik tokiam laikotarpiui, kuris būtinas baudžiamojo proceso tikslams įgyvendinti bei įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti.
Šiuo metu nacionaliniai teisės aktai apskritai nenumato teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sustabdymo instituto.
