„Aš gal ir kitokią strategiją matyčiau – kad Remigijus Žemaitaitis, kuris yra lyg pakabintas šiek tiek ore, gali tapti gelbėjimosi ratu, priimant vienus ar kitus sprendimus, nes Vyriausybės programa buvo patvirtinta minimalia dauguma, net nepaisant to, kad dalis Mišrios grupės balsuoja drauge su valdančiaisiais“, – penktadienį Žinių radijui sakė ji.
„Akivaizdu, kad vienu ar kitu tokiu kritiniu atveju, „Nemuno aušra“ gali tapti labiausiai sukalbamu partneriu iš opozicijos. Galbūt ir čia slypi vienas iš paaiškinimų, kodėl neskubama (rengti apkaltos R.Žemaitaičiui – BNS)“, – teigė parlamentarė.
Valdantieji socialdemokratai, demokratai ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija parlamente turi 75 balsus iš 141.
Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį R.Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos žydams kurstymo ir Holokausto šiurkštaus menkinimo bei skyrė 10 tūkst. eurų baudą.
Šis nuosprendis įsigaliojo nuo jo paskelbimo dienos.
Seimo statutas numato, kad parlamentas, „gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo šias pareigas asmeniui einant, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime šiam asmeniui“.
Tačiau Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas mano, kad prieš inicijuojant apkaltą reikia sulaukti, kol baigsis nuosprendžio apskundimo terminas arba bylą išnagrinės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).
V.Čmilytė-Nielsen teigė nematanti priežasčių laukti LAT verdikto.
„Pastarąjį kartą, kai buvo analogiška situacija, 2023 metų pabaigoje nebuvo laukiama Aukščiausiojo Teismo (sprendimo – BNS), Vytauto Gapšio atveju apkalta surengta nedelsiant“, – priminė ji.
„Beje, įdomi detalė, tuo metu socialdemokratai tą sprendimą sveikino, palaikė ir pabrėžė, jog tai yra visiškai nepolitinis sprendimas, o teisinis procedūrinis. Taigi, jei norime būti nuoseklūs, reikėtų laikytis tokios pat praktikos, tačiau iš valdančiųjų girdžiu priešingą traktavimą (...)“, – sakė liberalų lyderė.
Ji atmetė argumentą, kad dabar surengta apkalta leis R.Žemaitaičiui vėl atsisakyti mandato ir per papildomus rinkimus vienmandatėje apygardoje grįžti į Seimą.
„Manau, kad antrą kartą tą patį hitą sudainuoti ir surinkti tas pačias sales yra sudėtingiau“, – sakė ji.
„Baimė, kad, tarkime, Remigijus Žemaitaitis ar kitas politikas tris, keturis, penkis kartus kartos tą pačią istoriją, man atrodo nepagrįsta. Yra teisė, yra Seimo statutas, yra precedentai ir reikėtų vadovautis jais“, – kalbėjo Seimo narė.
BNS rašė, kad baudžiamoji byla politikui iškelta dėl įrašų apie žydus, paskelbtų 2023 metų gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“, viešų pasisakymų. Juose, be kita ko, Izraelis vadintas gyvuliais, teigta, kad žydai prisidėjo prie lietuvių tautos naikinimo.
Apkaltinamajame nuosprendyje Apeliacinis teismas konstatavo, kad R.Žemaitaitis pasisakymais apie žydus peržengė teisėtos saviraiškos ribas, sistemingai ir viešai tyčiojosi, niekino bei skatino neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų žydų tautybės.
R.Žemaitaičiui dėl minėtų įrašų jau buvo inicijuota apkalta. Konstitucinis Teismas 2024 metų balandį pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po šio sprendimo politikas atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti prezidento ir Seimo rinkimuose, bei 2024 metų rudenį vėl buvo išrinktas į Seimą.
